Ar gali nutikti, kad po rinkimų ir Vilniuje išvysime su Kremliumi siejamą asmenį?
Talinas taip pat Kremliaus taikiklyje
Prieš kelis metus Estijos saugumo policija nustatė, kad Talino meras Edgaras Savisaras ir vicemeras Denisas Boroditšas iš Maskvos prašė 1,5 mln. eurų paramos. Skelbiama, kad trečdalis pinigų turėjo būti skirta grynaisiais, o du trečdaliai - vekseliais ir banko pavedimais. Dar prieš tai su Kremliumi siejami asmenys parėmė stačiatikių bažnyčios statybą Taline. Pinigai buvo mokami per Sergejų Petrovą, kuris Estijoje užsiima anglių verslu. Nėra abejonių, kad parama iš Maskvos už gražias akis nedalinama, už juos reikia atidirbti.
Saugumo pareigūnai mano, kad kaimyninių valstybių sostinės labai domina Kremlių ir yra siekiama paveikti miestų merus. Per tokius svarbius ir, pageidautina, populiarus asmenis Maskva siekia ilgalaikių tikslų. Ne viename rusų strateginiame dokumente įvardijama, kad Baltijos šalys turi likti Rusijos įtakos zonoje ar net įeiti į jos sudėtį. Na, o kaip Vilnius? Ar jis yra paliktas be Maskvos dėmesio?
Kremliaus bičiuliai Lietuvoje
Lietuvoje vienas artimiausių Kremliaus bičiulių yra Valdemaras Tomaševskis, kuris puošiasi Georgijaus juostelėmis, uoliai lanko Antrojo pasaulinio karo veteranų susiėjimus, pozuoja nuotraukose su Rusijos ambasados veikėjais ir mėgsta prorusiškai pasisakyti Donbaso tema. Dėl tokio suartėjimo su Maskva, jis daug lojalesnis ne Lenkijos, bet Rusijos interesams. Paskutiniu metu ponas Tomaševskis akivaizdžiai susitelkė išnaudodamas ir skatindamas proputiniškas nuotaikas šalyje. Tokia jo veikla kelia nusivylimą Varšuvoje, kur pagaliau politikai ima atskirti kas yra kas. Tačiau tai sutampa su Maskvos politika kiršinti tautiniu pagrindu.
Iki šiol Vilniuje Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) iškovodavo nemažai balsų, tačiau jie nebuvo tokie svarūs, kad darytų lemiamą įtaką miesto valdymui. Bet V. Tomaševskiui pritraukus ir vietinių rusų, kurie neretai simpatizuoja V. Putinui, paramą, situacija galėtų keistis. Jei iki šiol lenkų politikai Vilniuje apsiribodavo siekiu išsaugoti pustuštes tautinių mažumų mokyklas, tai atstovaudami Maskvos interesams jie jau gali siekti mero posto ir viso Vilniaus valdymo. Seimui įteisinus tiesioginius mero rinkimus, LLRA atsiveria tokia galimybė, kuria, be abejo, suinteresuota ir Maskva.
Mūšis dėl Vilniaus
Per paskutinius kelerius rinkimus buvo fiksuojama, kad LLRA sutelkė ne tik lenkakalbių balsus, bet ir kitų tautinių mažumų. Tai iliustruoja Visagino gyventojų balsavimo rezultatai. Ne išimtis ir Vilnius, kuriame vietiniai rusai savo balsus linkę atiduoti agresyvia retorika pasižyminčiam V. Tomaševskiui.
Dabar aiškėja, kad kandidatu į Vilniaus merus LLRA gali kelti Jaroslavo Neverovičiaus kandidatūrą. Jis santūrus, ramus ir savimi pasitikintis politikas, taigi gali pretenduoti ne tik į V. Tomaševskio suburtų tautinių mažumų balsus, kurie sostinėje sudaro apie 33 proc. gyventojų (16 proc. lenkų ir 12 proc. rusų), bet ir į dalies lietuvių palaikymą. Ponas Neverovičius gali būti pozicionuojamas kaip esą nepriklausomas kandidatas ir tinkama alternatyva tarppartiniuose konfliktuose pasimetusiems rinkėjams.
Tinkamai sukoordinavus rinkimų kampaniją LLRA galėtų tikėtis, kad jos kandidatas patektų į antrą turą, o tada viskas priklauso nuo varžovo. Jeigu su p. Neverovičium atsidurtų nepopuliarus, susikompromitavęs ar tik su viena partija siejamas kandidatas, visai tikėtina, kad lenkas taptų Vilniaus meru.
Ar Kremlius darys įtaką naujajam Vilniaus merui?
Ponas Neverovičius atrodo gan išmintingas politikas, ir jam siekiant vieno ar kito posto nebūtų svarbi jo tautybė. Bet per paskutinį atvejį dėl Renatos Cytackos, išaiškėjo, kad jis yra visiškai priklausomas nuo V. Tomaševskio.
Vietoj valstybinių interesų, jis pasirinko intrigas, skirdamas nekompetentingą ir valstybės negerbiančią partietę savo viceministre. Jo perkalbėti nepavyko net tiesioginiam vadovui, premjerui Algirdui Butkevičiui. Todėl tikėtina, kad J. Neverovičius nebūtų laisvas ir būdamas sostinės meru. Jis aklai klausytų nurodymų iš kitur ir lemiamais momentais pamirštų apie miesto bei jo piliečių interesus.
Artėjantys rinkimai į sostinės merus labai domina Maskvą, todėl galime sulaukti įvairių staigmenų iš Kremliaus bičiulių Lietuvoje. Tik nuo mūsų visų budrumo ir akylumo, ypač Lietuvos lenkakalbių ir rusakalbių, priklausys ar mes atskirsime gerus kandidatus nuo apsimetėlių ir išsirinksime tikrą Vilniaus patriotą miesto vadovu.