Tačiau yra komentatorių, kurie šypsosi į ūsą - ‘na ir kas, kad sumažinote skolas, mums nuo to nei šilta, nei šalta. Ar ne geriau užlopyti kelius ar nuveikti gerus darbus vilniečiams?’ Štai čia atėjo metas paaiškinimui, kodėl būtų buvę šalta, jei ji nebūtų buvusi sumažinta.
Vilniaus skola 2015 m. pradžioje buvo milžiniška ir, tiesą sakant, tebėra didelė, tačiau niekada skolos dydis nebuvo pagrindinė Vilniaus problema. Kur kas blogiau buvo tai, kad reali miesto padėtis buvo slepiama, o tikroji miesto būklė net tuometiniams jo vadovams buvo neaiški. Jei tik paaiškėdavo, kad koks nors euras gali išslysti iš kreditorių rankų, jis greitai būdavo išleidžiamas aviaciniam kurui.
Kaip tokioje situacijoje atrasti eurų aviaciniam kurui, paklausite? Pavyzdžiui, Vilniaus m. nekilnojamas turtas buvo perduotas įmonei "Start Vilnius" su tikslu, kad pajamos, gaunamos už jį, nepatektų į Vilniaus biudžetą, kur jos būtų galimai panaudotos skoloms sumokėti ar kitoms veikloms atlikti.
Tada "Start Vilnius" urmu (t.y. su nuolaida) išparduodavo miesto turtą ir finansuodavo Vilniaus aviaciją. Per keletą metų ši suma viršijo 16 mln. eurų.
Kitas atvejis - atrasti pelningai veikiančią savivaldybės įmonę ir vietoj to, kad ji išmokėtų dividendus, iš jos skolinti tam pačiam aviaciniam sektoriui. Pavyzdžiui, Vilniaus šilumos tinklai, kurie turėjo kaupti lėšas turto atpirkimui pasibaigus sutarčiai su Vilniaus Energija, paskolino apie 2 mln. eurų aviaciniam kurui.
Šiandien situacija iš esmės pasikeitusi: pavyzdžiui, Vilnius buvo pirmoji Lietuvos savivaldybė, kuri ėmėsi naudoti e-aukcionus parduoti nekilnojamam turtui. Per 2016 m. parduotas turtas buvo įvertintas 6 mln. eurų, bet jį pavyko parduoti už daugiau nei 8 mln. eurų, o gautos pajamos nukeliavo į bendrą biudžetą. Tuo tarpu savivaldybės įmonės iš 2016 m. veiklos rezultato turėtų išmokėti apie šešis milijonus dividendų į savivaldybės biudžetą (lyginant su 0,8 mln. ankstesniais metais).
Ar vilniečiams šilčiau dėl to, kad sumažėjo skola? Taip, net ir tiesiogine prasme - dar 2016 m., bankams atsisakant finansuoti savivaldybės investicinius projektus, galėjo pritrūkti lėšų kofinansuoti ES remiamus darželių renovacijos projektus. Galime pasidžiaugti, kad darželiai (per plauką) šiandien sėkmingai renovuoti ir visa tai tik dėl to, kad pirmiausia yra rūpinamasi Vilniaus m. skolos skaidrumu ir grąžinimu.
Žiniasklaidoje turbūt jau teko girdėti apie naujus perkamus autobusus. Ar teko susimąstyti, kodėl jie apskritai dabar atrodo Vilniui įperkami? Nes savivaldybė "Vilniaus viešajam transportui" yra įsipareigojusi sumokėti pakankamai daug už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą. Anksčiau ji nesumokėdavo to, ką buvo įsipareigojusi padaryti.
Šiandien, sumokėjus skolas, mes jau galime skelbti konkursą naujiems autobusams, kurių lizingą bankai, neabejoju, mielai finansuos.
Net ir grąžinant skolas, vilniečiams aktualios problemos visą laiką išliko prioritetu. Tiesiog dabar finansuojama tai, kas jiems buvo žadėta, ir kas kiekvienam vilniečiui svarbiausia - vėl tiesiami nauji šaligatviai, remontuojami kiemai. Nors tai per metus kainuoja 6 mln. eurų, šeimos, kurių vaikai nepatenka į valstybinį darželį, gauna po 100 eurų kompensaciją. Planuose yra Gabijos mokyklos statyba, Balsių mokyklos plėtra, apie 10 darželių priestatų. Skiriama lėšų būtiniausiems poreikiams darželiuose, mokyklose (kanceliarijai, patalynei ir t.t.), nuo liepos 1 d. Vilniaus darželių auklėtojams atlyginimai padidinti 100 eur.
Ir klysta tie, kurie galvoja, kad Vilniui jau galima atsipalaiduoti. Nuolat atsiranda skylės, kurias reikia kamšyti. Dar 2017 m. balandžio mėnesį turėjome patvirtinti leidimą Vilniaus šilumos tinklams skolintis iki 80 mln. (!) eurų, kurie skirti Vilniaus Energijos skoloms, turtui, kurui perimti ir neatidėliotinoms investicijoms į miesto šilumos ūkį. Taigi, darbai tik įgauna pagreitį.