J.Ramonas. Miškas, žalieji ir 40 intelektualų

 (74)
Visuomenėje žinomų žmonių susirūpinimas įvairiomis negerovėmis, kurios kamuoja valstybę, yra sveikintinas dalykas. Kuo mažiau bus abejingų ir nesitaikstančių su įvairaus lygio valdininkų savivale ir kyšininkavimu, įstatymų nepaisymu, žmonių orumo žeminimu, tuo daugiau piliečių valstybę suvoks, kaip savo gimtuosius namus, kur esi savas, suprastas ir išklausytas. O negandoms ištikus, paremtas ir užjaustas. Nedvejoju, kad ir svetur laimės ir uždarbio ieškančių sumažėtų.
Jonas Ramonas
Jonas Ramonas
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Tačiau norint, kad žinomų žmonių balsas būtų išgirstas yra svarbus vienas dalykas. Viešai išsakomas susirūpinimas turėtų būti paremtas giliu įsitikinimu, kad esi teisus. Tuo tarpu teisus gali būti tik tuomet, kai gerai žinai situaciją ir visas aplinkybes to reiškinio, vardan kurio protestuoji. Vargu ar visas aplinkybes suvokė ir 40 intelektualų, kurie kreipėsi į Seimą, protestuodami dėl kai kurių Miškų įstatymo pataisų. Apmaudu, tačiau tais garbingais žmonėmis buvo paprasčiausiai manipuliuojama.

Šio veiksmo iniciatoriai – etatiniai žaliųjų protestuotojai, kuriems ši veikla, ko gero, yra vienas iš saviraiškos būdų, leidžiančių ypatingą meilę gamtai pademonstruoti. Duok jiems valią - ir visa šalis pavirs saugomomis teritorijomis, kuriose bus negalima jokia ūkinė veikla. Tarkime, tai paklydimas, kai entuziazmas trykšta per kraštus, o kitokio pritaikymo savo sugebėjimams ir galioms lyg ir nebėra.

Tačiau kodėl reikia manipuliuoti garbingų žmonių, muzikų, poetų ir aktorių pavardėmis. Juk tai dar gūdžiais tarybiniais laikais naudotas būdas, kai reikėdavo pasmerkti prieš santvarką ką nors ištarusį bendradarbį. Ir kodėl garbingi muzikai, poetai ir aktoriai taip paprastai užkimba ant vadinamųjų žaliųjų meškerės. Iš tikrųjų jokio rūpesčio gamtos ir miškų apsauga agresyviųjų žaliųjų veiksmuose nėra. Šiaip gerklės laidymas.

Pažvelkime į esmę. Miškai šiandien yra beglobiai. Ir privatūs, ir valstybiniai. Tie, kurie arčiau miestų, prišiukšlinti, prišnerkšti, paversti sąvartynais, kur nesidrovima buitines ir net gamybines atliekas gabenti sunkvežimiais. Į valstybinių miškų plotus dar retkarčiais koks pareigūnas užsuka, tačiau vardan taupumo, išvijus iš miško eigulius, ir tų pareigūnų sumažėjo. Kas saugo ir prižiūri privačius miškus? Niekas. Retas savininkas gyvena čia pat, dažniausiai už keliolikos ar net kelių šimtų kilometrų. Medienos vagystės iš privačių miškų tapo įprastu dalyku. Jeigu sklypas iškirstas neplynai, o pavogta keliasdešimt pušų, kurios tilpo į keletą miškavežių, net į policiją neverta kreiptis.
Pirmiausia, medienos vagių niekas neieško, tai tik dėl akių.

Ko buvo siekiama Miškų įstatymo „nepatobulintąja“ pataisa, kuri numatė galimybę visiems privačių miškų savininkams susiręsti po miško trobelę? Buvo siekiama, kad žmogus turėtų galimybę trumpiau ar ilgiau pagyventi prie savo miško, prižiūrėti jį, galbūt padirbėti. Su šeima, vaikais. Kad ir jaunoji karta pajustų miško dvasią ir grožį. Kad ūgtelėję patys mišką puoselėtų ir draugužius sudrausmintų.

Kokie kontrargumentai skambėjo vadinamųjų žaliųjų lūpose? Iškirs miškus, keliais išraižys, grybaut neleis, tvorų pritvers, saugokim miškus nuo žmonių. Girdi, ar negana užtvertų ežerų pakrančių. Žinoma, neleistina, kai koks nors didžiu pasijutęs priekrantės savininkas atima iš žmonių galimybę naudotis vandens telkiniu. Nors kita vertus, ir tarp besinaudojančiųjų vandalų, kurie ežero pakrantę sąvartynu paverčia, netrūksta. Tačiau esama įstatymų, kurie padėtų tiek vienus, tiek kitus sutramdyti. Tereikia reikalauti, kad jie būtų vykdomi. Neteko matyti nei vieno žaliųjų piketo prie kurio nors aptvertos pakrantės savininko sodybos. Nebent kuri televizijos laida su kamera pasisukioja.

Jeigu jau lygiuojamės į Europą, pažvelkime, kaip šie reikalai sprendžiami, tarkime, miškingoje Suomijoje. Turėti namą savo miške yra įprastas dalykas, kitaip savo nuosavybę tvarkyti net neįsivaizduojama.

Keisčiausia, kad žalieji 40 intelektualus suagitavo su viešu pareiškimu kreiptis į Seimą po to, kai pirminė Miško įstatymo pataisa buvo jau „patobulinta“. Buvo numatyta teisė ir galimybė statyti namą tik tiems savininkams, kurių valdose yra išlikę ten buvusių sodybų pamatai. Kiek tokių atvejų bus? Tuo labiau, kad numatytas reikalavimas sodybos buvimą įrodyti archyviniais dokumentais. Žaliesiems tai nerūpi, svarbu protestuoti. Ir ne itin situacijoje susigaudantiems intelektualams galvas kvaršinti.

Saugokim miškus, privačius ir valstybinius. Tačiau saugokim juos vardan žmonių, o ne nuo žmonių. Saugokim nuo teršėjų ir vagių. Ir leiskime savo miškais rūpintis savininkams. Pagaliau atskirkime tikrąjį rūpestį gamtos ir miškų apsaugą nuo pseudožaliųjų šūkavimų ir strakaliojimų.

Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Politiko akimis

A. Armonaitė. Metas atsipeikėti po „Brexit“ (12)

„Brexit“ faktui dar net neįvykus Didžioji Britanija jau moka milžinišką kainą: istorinis svaro sterlingo kritimas, Didžiosios Britanijos smukimas iš penktos pasaulio ekonomikos į šeštą vietą, savo pozicijas užleidžiant Prancūzijai, gili politinė krizė ir rizika prarasti vieningą valstybę.

R. Budbergytė. Dalijimosi ekonomika: galvos skausmas ar naujos galimybės? (24)

Naujausias „Eurobarometro“ tyrimas parodė, kad beveik kas penktas europietis yra bent kartą išbandęs dalijimosi ekonomikos paslaugas ar pats tokias teikia: išnuomoja nenaudojamus daiktus, kambarį ar butą, laisvu laiku nesibodi padirbėti taksistu ir pan.

A. Zuokas. Turime galimybę tapti tais, pas kuriuos atvažiuoja, o ne iš kurių bėga (77)

Kaip buvęs Vilniaus meras, parašiau laišką tokioms įmonėms, kaip Morgan Stanley, HSBC, CitiBank ir UniCredit, su kurių vadovais yra tekę bendrauti ir kurios yra paskelbusios, jog planuoja perkelti dalį darbo vietų iš Jungtinės Karalystės į kitas šalis. Atkreipiau dėmesį į Lietuvą, garsėjančią kaip didžiausias paslaugų centras rytų ir vidurio Europoje, ir jos galimybes.

D. Kuodytė. Eitynės už lygybę baigėsi, Seime prabudo moralės ir šeimos „sergėtojai“ (70)

Nemalonu būti to dalimi, bet jau daug metų su pertraukomis Seime tęsiasi serialas, kuris meksikietiškai skambėtų „Kaip šventi Seimo nariai šeimas gynė“, o trumpai lietuviškai vadintųsi tiesiog „Valdžia prieš žmones“.

V. Mazuronis. Diena po „Brexit“ – proga pasirūpinti savo žmonėmis (32)

Didžiosios Britanijos gyventojams nusprendus, kad jie nebenori būti 28 valstybes vienijančio bloko nare, sunerimo ne tik visų Europos šalių vadovai bei patys britai, tačiau ir daugelis į šią šalį laimės ir geresnio gyvenimo ieškoti atvykusių emigrantų iš Lietuvos.