Problema yra tai, kad informacija nutekinama fragmentiškai, viešinamos pradėtų tyrimų detalės. Nors institucijos oficialiai neskelbia ir neviešina pradėtų tyrimų medžiagos, nuolat „prasisunkia“ informacija tik iš dalies pradėtų ikiteisminių tyrimų.
Anksčiau, jeigu pasitaikydavo tokių atvejų, tai ikiteisminius tyrimus atliekančių institucijose būdavo aiškinamasi, kokie pareigūnai tai padarė ir jų atžvilgiu taikomos priemonės. Dabar pradėtų ikiteisminių tyrimų medžiagos anonsavimas tampa kai kurių institucijų darbo norma.
Tą normą jau beveik įtvirtino ir naujasis prokuroras Evaldas Pašilis viešai pareiškęs: „Nutekinimus neigiamai vertinu, tai vyksta ir kitose šalyse, ir Lietuvoje, yra kaip yra“.
Neketinu svaidytis klišėmis apie „kišeninius prokurorus“. Tačiau šiuo atveju Generalinė prokuratūra taip reikalinga ir laukusi pokyčių prokuratūros sistemoje tesulaukė neigiamo vertinimo ir kartu neigiamos veiklos palaikymo.
Galima retoriškai paklausti - jeigu ikiteisminių tyrimų medžiagos viešinimas yra skaidrumo apraiška ir norma, tai galbūt institucijos galėtų būti skaidrios iki galo ir tyrimų medžiagą galėtų viešinti absoliučiai visą?
Tokie informacijos nutekinimai kryptingi vienos politinės jėgos atžvilgiu, kaip sako mano patirtis, paprastai pasipila prieš rinkimus. Klausimas – kam tai naudinga, ir kodėl pastaruoju metu taip siekiama sukompromituoti sėkmingai dirbančią Vyriausybę.