Prokurorams paviešinus vadinamosios „Vijūnėlės“ dvaro bylos medžiagą išaiškėjo, kad priešingai, nei viešai teigė ministras K.Trečiokas, būta ne vieno jo pokalbio su meru R.Malinausku, prašiusio priimti vyriausybės nutarimą dėl kurortinių zonų panaikinimo.
Paaiškėjus melui ir politikams pareikalavus ministro atsistatydinimo, K.Trečiokas naiviu veidu aiškino: kas čia tokio, kad aš pasikalbėjau su Druskininkų meru, juk kalbuosi ir su kitais merais, ir Seimo nariais. Žinoma, kalbėtis galima. Niekas jam dėl to ir nereikštų priekaištų. Esmė ta, kad ministras visais būdais neigė buvus tokius pokalbius.
Analizuojant skandalingo vyriausybės nutarimo priėmimo aplinkybes, ministrą oficialiai pasikvietus į Tėvynės sąjungos frakciją jo buvo paklausta, ar būta pokalbių su Druskininkų meru ta tema. Ministras K.Trečiokas tvirtino, kad prieš vyriausybėje skubos tvarka priimant kurortines zonas naikinusį nutarimą jokių pokalbių su meru nebūta.
Be to, tą patį ministras atkartojo ir oficialiai iškviestas liudyti į Antikorupcijos komisiją ir pasirašęs dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus. Net apklausiamas ikiteisminiame tyrime ministras iš pradžių bandė neigti telefoninių pokalbių su Druskininkų meru faktą ir tik, kai tyrėjai pirštu parodė telefoninių pokalbių išklotines, nebedrįso jų nuneigti.
Dėl tokių aplinkybių opozicija ir ėmė kelti klausimą, ar netiesą viešai sakantis ministras yra tinkamas užimti savo pareigas. Juk visuomenei būtina žinoti, ar ministras kalba tiesą, ar elgiasi sąžiningai. Ar jau nieko nereiškia ministro priesaika „sąžiningai tarnauti“ tėvynei ir jos žmonėms?
Mažai ką nustebino, kad Tvarkos ir teisingumo partija, kuri pati yra ikiteisminio tyrimo objektas ir kurios lyderis neseniai įgijo specialiojo liudytojo statusą, čia nemato jokios problemos. Kita vertus, net labai stebina tai, kad susikompromitavusį Aplinkos ministrą beatodairiškai gina premjeras – Socialdemokratų lyderis A.Butkevičius. Nepaisydamas ir Prezidentės raginimų - kritiškai įvertinti ministro elgesį.
Štai todėl nenorom kyla klausimas, ar tokia K.Trečioko gynyba ne dėl to, kad Aplinkos ministras pasitarnavo Druskininkų merui, kuris Socialdemokratų partijoje galimai turi didesnę įtaką negu pats A.Butkevičius? Šioje vietoje verta prisiminti, kad kilus „Druskininkų skandalui“, A.Butkevičius buvo pareikalavęs sustabdyti R.Malinausko narystę partijoje. Paradoksalu, tačiau po partijos valdybos posėdžio, kuriame dalyvavo ir įtakingasis R.Malinauskas, premjeras akis nuleidęs turėjo pripažinti, kad jo siūlymas atmestas.
Bet grįžkime prie esmės – kodėl ministras K.Trečiokas taip atkakliai bandė slėpti pokalbių su Druskininkų meru faktą? Juk ministras, kita vertus, drąsiai vardina Seimo narių, merų su kuriais yra kalbėjęsis pavardes?
Iš jo elgesio galima spręsti, kad ministras suvokė, jog jo pokalbių, ministerijos ir vyriausybės veiksmų turinys neatitinka to, kas vadinama viešuoju interesu. Vadinasi, ministras taip pat aiškiai suvokė, kad prašymas priimti vyriausybės nutarimą iki teismo posėdžio yra svarbus civilinėje byloje dalyvaujančiam privačiam asmeniui, o ne viešąjį interesą ginančiam prokurorui.
Bet ministras neįžvelgia savo kaltės, nemato ir jokios savo politinės atsakomybės. Matyt dar ir todėl, kad šiomis dienomis paaiškėjo kiti, ne mažiau skandalingi faktai, susiję su Aplinkos ministerija.
Viešumon iškilo teisėsaugos tyrimas, kuriame figūruoja „Tvarkos ir Teisingumo“ partijos lyderis R. Paksas ir tai, kaip buvo darytas poveikis Aplinkos apsaugos ministerijos pareigūnams įteisinant vieno prekybos tinklo pastatą Prienuose.
Ministrui reiktų jaudintis ir dėl kito jo pavaldumo sistemoje – Generalinėje miškų urėdijoje – įvykusio konkurso Utenos urėdo pareigoms užimti. Dėl jo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir sulaikyti kyšio ėmimu kaltinami su ministro atstovaujama partija siejami asmenys.
Bet gal ministras gerai tvarkosi vadovaudamas ministerijai? Abejoju, ar kas nors galėtų įvardinti kokius nors reikšmingus pokyčius bent vienoje šios ministerijos srityje. O susikaupusių problemų – aibės. Pavyzdžiui, užsimota be reikiamo teisinio pagrindo išdraskyti regioninių aplinkos apsaugos departamentų struktūrą ir įkurti nežinia ką veikiančią centrinę struktūrą su keliasdešimt etatų.
Nenuostabu, kodėl ministras neranda reikalo pasirūpinti, kad bent kiek pagerėtų darbo apmokėjimas jo sistemoje gana sudėtingomis sąlygomis dirbantiems inspektoriams, kitiems žemesniųjų grandžių pareigūnams.
Arba dar viena ryškiai matoma Aplinkos ministerijos problema – tai lėtai išjudinami dabartinio ES paramos laikotarpio pinigai, kurie labai svarbūs toliau plėtojant regioninių atliekų centrų infrastruktūrą, vystant vandentvarkos projektus.
Opozicijai, Prezidentei pareikalavus ministro atsakomybės, pasigirdo ir tokių nuomonių: „Kam keisti Trečioką, juk vietoj jo ateis kitas Trečiokas?“
Nenorėčiau sutikti su tokia peršama nuostata. Ar taip neatversim vartų meluojantiems, savus, partinius, verslo, o ne visuomenės interesą ginantiems pareigūnams. Juk yra ir pavyzdžių, kaip pasielgus principingai, buvo surasti ir savo darbą išmanantys, padorūs pareigūnai, ministrai. Pavyzdžiu galėtų būti ir Sauliaus Skvernelio paskyrimas Vidaus reikalų ministru.
Kad taip įvyktų, reikalingas tvirtas ir principingas ne tik Prezidentės, bet ir socialdemokratų vadovo - ministro pirmininko nusistatymas. Ar tai įmanoma, matysime artimiausioje ateityje. Kartu tai bus ir atsakymas, kokią valstybės raidos kryptį turėsime, kai valdančioje koalicijoje dominuoja socialdemokratai.