J. Olekas. Ko vertas politikų turgus - darbo vietos parduotos, o šildymas vis tiek brangs

 (232)
Urėdijų reforma akivaizdžiai parodė, kad Seime veikia jau ne pogrindinis, bet atviras politinis turgus.
Juozas Olekas
© DELFI / Domantas Pipas

Valstiečiai-žalieji, iš pradžių bandę brangintis įstatymų mainuose, baigiamojo posėdžio išvakarėse nubėgo pas konservatorius, garsiai ir viešai pasiūliusius savo balsus valstiečių peršamai centralizuotos urėdijos reformai už PVM šildymo lengvatą.

Tai parodė, kad politiniame Seimo turguje jau tikrai tapo nebesvarbu miškai ir jų tvarkymas, dirbantys žmonės, svarbu – politinių ambicijų ir galių įtvirtinimas. Mygtukų paspaudimu Seimo posėdžių salėje buvo parduota regionų politika, apie kurią taip garsiai kalbėjo į Seimą siekdami patekti politikai. Buvo parduota keli tūkstančiai darbo vietų, kurių neteks ne tik centralizuojamos urėdijos darbuotojai, bet ir šimtų smulkių medienos perdirbimo įmonių, lentpjūvių dirbantieji.

„Šiuo atveju kalbame ne apie darbo vietų išsaugojimą, ne apie regioninę politiką, kalbame apie valstybės efektyvią ir racionalią veiklą,“ – pareiškė premjeras Saulius Skvernelis, ciniškai pasišaipydamas iš savo rinkėjų, dabar sėdinčių prie suskilusios rinkimų pažadų geldos. Juk būtent regionų žmonės patikėjo, kad iš valstiečių save kildinantys politikai tikrai neužmirš Lietuvos provincijoje gyvenančių žmonių.

„Todėl ir nesusikalbam", - sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Socialdemokratai šiuo atveju nesitraukia nuo savo pozicijos – regionų politika ir darbo vietų išsaugojimas – socialdemokratams lieka principine nuostata ir urėdijų pertvarkos, ir kitais atvejais.
Cinišką požiūrį, kad svarbus tik „efektyvus ir racionalus“ galių įtvirtinimas ir įmonės darbas, o ne urėdijose ir nuo jų priklausančiose įmonėse dirbantys žmonės įrodė ir visiškas Miškų įstatymo pataisų stūmimas buldozeriu, nepaisant netgi Seimo statuto. Seime vis dar aiškinamasi, kaip buvo pažeistos Miškų įstatymo priėmimo procedūros - balsavimui buvo ištraukti ir pateikti siūlymai net neapsvarstyti Aplinkos apsaugos komitete.

Neįtikėtinai skamba ir urėdijų centralizavimą teisinantis argumentas, kad tokiu būdu bus sunaikinta korupcija. Sukūrus monopolinę įmonę bus sukurtos ir sąlygos kitokiam korupciniam lygmeniui – „efektyviam ir racionaliam“ – kaip reformą apibūdina autoriai.

Tuo metu už Miškų įstatymo pataisas parduota mokesčių lengvata šildymui vėlgi rodo tik racionalų politikų išskaičiavimą – aš tau, tu man, o ne ketinimus pasirūpinti žmonių reikalais.

Socialdemokratai nesiderėdami turguose užregistravo siūlymą – įvesti nuolatinę Pridėtinės vertės mokesčio lengvatą šildymui su 9 procentų tarifu.

Tai siūloma ne dėl to, kad vieną įstatymo projektą mainyti į kitą ar demonstruoti kokias nors politines galias. Socialdemokratai tiesiog siūlo tai, kas negultų papildoma našta žmonėms ar socialinėms grupėms. Juk pabrangęs daugiabučių šildymas akivaizdžiai prislėgs tuos gyventojus, kurie gyvena nerenovuotose daugiabučiuose.

Valdžia neturėtų žmonių laikyti nežinioje ir savo malonėje, vis kasmet arba pratęsinėdama lengvatos galiojimą, arba ne. Valstybės pareiga – bent jau pasirūpinti visuotine daugiabučių renovacija.

Tuo tarpu įstatymų mainams pasirašę politikai paprastus žmones tiesiog išdūrė. Paskelbus, kad už urėdijų reformos palaikymą bus Seime nustatinėjama PVM lengvata šildymui, vėliau paaiškėjo, kad šildymas daugiabučių gyventojams vis tiek brangs. Nes iš valstiečių jau niekas nebekalba apie lengvatinį 9 procentų tarifą, o apie 15 procentų. Su tuo galima būtų sutikti nebent, jeigu lengvata būtų pritaikyta visokio kuro šildymo rūšims.

Tai ko vertas toks politikų turgus, kai darbo vietos ir regionų politika buvo išmainyti į šiaip ar taip brangstantį šildymą? Politikų išskaičiavimai šio turgaus svarstyklėse akivaizdžiai nusvėrė žmonių interesus ir nuguls papildoma našta ant gyventojų pečių: ir šildymas brangs, ir regionų gyventojai, neteksiantys darbo, stumiami į skurdo bei emigracijos akligatvį.

Į rinkimus su kairiųjų šūkiais – apie rūpinimąsi regionų žmonėmis, jų darbo vietas, emigracijos stabdymą – valstiečiai-žalieji per pusmetį įrodė, kad su kairės politika ir žmonių, dirbančiųjų interesų gynimu niekuo nesusiję. Atvirkščiai, kol kas tematome rūpinimąsi stambaus kapitalo ir savo politinių galių įtvirtinimu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

R. Žemaitaitis. Ministras – ne reformatorius, ministras – keliautojas (19)

Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje reformų bumas. Viena reforma veja kitą. Atrodo, kad ministerijos varžosi savo išmone ir miklumu, kas pradės daugiau ir kuo įvairesnių reformų. Tačiau yra viena labai „valstietiška“ ministerija, kurioje reformomis nesišvaistoma. Tai – Žemės ūkio ministerija.

K. Adomaitis. Sumažinome Vilniaus skolą. Ir kas iš to? (15)

Per dvejus metus nuo 2015 m. balandžio iki 2017 m. balandžio Vilniaus skola sumažėjo 25 proc., t,y, 105 mln. eurų, o su visais kreditoriais yra atsiskaitoma laiku.

R. Budbergytė. Priežastis, kodėl moterys uždirba mažiau nei vyrai (55)

Lietuvos vyrai gauna 13,4 procentais didesnį atlygį negu moterys. Vidutiniškai. O finansų ir draudimo srityse skirtumas dar didesnis – moterys uždirba net 38,3 procentų mažiau už vyrus.

A. Palionis. Valstiečiai privers gyventojus rinktis – šildytis ar valgyti (62)

Jau šį mėnesį brangiau mokėdami už vandens pašildymo paslaugas Lietuvos gyventojai pajus dingusią pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui.

A. Zuokas. Lietuva ir „alternatyvūs faktai“ (49)

Pasaulis mirga nuo pranešimų apie „melagingas žinias“ (fake news) , apie užsakovų prašymus viešųjų ryšių agentūroms dirbtinai kurti įvykius, kurie socialinių tinklų pagalba akimirksniu pasklinda po visą pasaulį, daro poveikį visuomenei bei lemia politikų sprendimus.