I. Šiaulienė. Kokius pokyčius atspindi didėjantys atlyginimai?

 (172)
Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės atsakingas valstybės valdymas ir pasirinktos ekonominės priemonės: palankesnės sąlygos smulkiam ir vidutiniam verslui, investicinės aplinkos gerinimas, sėkmingas ES lėšų įsisavinimas, namų renovacija, šilumos ūkio pertvarka užtikrino krašto ūkio atsigavimą.
I. Šiaulienė. Kokius pokyčius atspindi didėjantys atlyginimai?
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Prie to prisidėjo ir griežta finansinė drausmė, siekiant euro įvedimo ir ieškant lėšų konservatorių neteisėtai sumažintų pensijų bei atlyginimų grąžinimui, pasvertas naują potencialą kuriančių išlaidų dindimas.

Per praėjusių metų tris ketvirčius uždirbta 3,3 mlrd. eurų ikimokestinio pelno – tris kartus daugiau nei prieš 5 metus! Vyriausybei pavyko sumažinti šešėlinę ekonomiką 1,5 proc. ir per tris šių metų ketvirčius iš šešėlio surinkta apie 580 mln. eurų (apie 2 mlrd. Lt). Garsiai žadėjusi konservatorių ir liberalų valdžia iš šešėlio ištraukti milijardą neištraukė ir pusės žadėtos sumos. Lietuva pakilo per 7 vietas korupcijos suvokimo indekse ir užėmė 32 vietą 168 šalių sąraše. Pasaulio banko „Doing Business 2016“ reitinge Lietuva užima 20 vietą pasaulyje ir 8 vietą ES pagal sudaromų sąlygų verslui palankumą. Per 2015 m. iš viso į ekonomiką investuota apie 1,6 mlrd. ES fondų lėšų.

Užsibrėžti siekiai, prioritetinių tikslų įgyvendinimas verčia nesustoti, siekti rezultatų, persilaužimo visose kryptyse. O kas iš to žmogui?

Ši Vyriausybė jau pirmomis savo darbo dienomis priėmė ryžtingą sprendimą – minimalų mėnesinį atlyginimą padidino iki 1000 Lt, nors daugelis ekonomistų ir ekspertų tuomet kalbėjo apie neigiamas pasekmes ekonomikai. Šiandien akivaizdu, kad tai buvo teisingas žingsnis, padaręs teigiamą įtaką atlyginimo fondo ir vidaus vartojimo augimui, gyventojų perkamosios galios sustiprėjimui. MMA didinimą Vyriausybė vykdė nuosekliai. Po euro įvedimo 2015 m. liepos 1 d. MMA padidino iki 300 eurų. Nuo šių metų sausio 1 d. MMA jau siekia 350 eurų, o nuo liepos 1 d. minimali alga turėtų didėti dar 30 eurų ir pasiekti 380 eurų, o tam iš biudžeto prireiks per 34 mln. eurų.

Užsibrėžti siekiai, prioritetinių tikslų įgyvendinimas verčia nesustoti, siekti rezultatų, persilaužimo visose kryptyse. O kas iš to žmogui?
Irena Šiaulienė

Siekiant didinti dirbančiųjų realias pajamas, remiamos vaikus auginančios šeimos. Nuo sausio 1 d neapmokestinamasis pajamų dydis padidintas nuo 166 eurų iki 200 eurų, dvigubai – nuo 60 eurų iki 120 eurų – didinamas NPD už kiekvieną vaiką.

Dažnai palyginamos mūsų pensijos, minimali ir vidutinė alga su kaimyninių – Latvijos ir Estijos – šalių dydžiais. Pagal MMA atsiliekame nuo latvių 10 eurų, o nuo estų – 40 eurų, vidutinį darbo užmokestį – atitinkamai 84 ir 310 eurų, o pagal vidutinę pensiją – 36 ir 163 eurais. Taip, dar atsiliekame, dar nepavijome ir neaplenkėme. O ar galėjome?

Ar galėjo tai įvykti stebuklingu būdu, kai mes, Lietuva, kaip nei viena kita valstybė, esame priversti gyventi praeitimi – vis turime kompensuoti tai nuvertėjusius indėlius, tai atimtas pensijas ir atlyginimus. Jei ne buvusios konservatorių ir liberalų valdžios sprendimai, kai per naktį buvo nupjautos pensijos (niekur Europoje taip nebuvo pasielgta), atlyginimai (dėl neproporcingo jų mažinimo šis sprendimas buvo pripažintas antikonstituciniu), pakelti mokesčiai (o tai buvo peilis verslui) tikrai galėjome būti kaimynių priekyje pensijų ir atlyginimų dydžiu, pragyvenimo lygiu.

O kad Europoje atrodytų tikrais kovos su krize karžygiais – skolinosi iš komercinių bankų už 7–10 proc. palūkanas, t. y. keliskart brangiau nei latviai skolinosi iš Tarptautinio valiutos fondo. Sėkmingos kovos suvaldant krizę rezultatas – trigubai išaugusi valstybės skola (nuo 17 mlrd. iki 52 mlrd. Lt), už kurios vien tik aptarnavimą iki šiol kasmet mokėjome beveik po 2 mlrd. Lt. Tik dėl euro įvedimo valstybė už pasiskolintus pinigus nuo praėjusių metų mokės 70 mln. eurų mažiau, o verslas ir gyventojai dėl euro poveikio palūkanoms, ekonomistų vertinimu, sutaupė 40 mln. eurų.

Pagal MMA atsiliekame nuo latvių 10 eurų, o nuo estų – 40 eurų, vidutinį darbo užmokestį – atitinkamai 84 ir 310 eurų, o pagal vidutinę pensiją – 36 ir 163 eurais. Taip, dar atsiliekame, dar nepavijome ir neaplenkėme. O ar galėjome?
Irena Šiaulienė

Bet vis tiek judame į priekį. Šiemet bazinė pensija didinama dar 4 eurais, vidutinė pensija didėja 8 eurais. Taip pat bus pradėtos mokėti kompensacijos dirbusiems pensininkams. Paskutinį metų ketvirtį 84,4 tūkst. pensininkų gaus 33,3 proc. kompensuojamos sumos dydžio išmoką.

Ir visgi, kaip sunku bebūtų, privalome rasti būdų stiebtis, ieškoti kelių, kaip pritraukti investicijų, kurti naujas darbo vietas, kad eitume pirmyn ir negyventume vien tik praeities šešėlyje.

Ne kartą įsitikinome, kad valstybėje nėra nesvarbių sričių. Visos skausmingos pastarųjų savaičių istorijos liudija, kad nepakankamas finansavimas – tai nuskurdintų tarnybų nekokybiškas darbas, laiku nesuteikta pagalba, o už tai mokama aukščiausia – gyvybės – kaina.

Sukrečiantys įvykiai Lietuvos kaimuose (Kražiai, Saviečiai) tik dar kartą rodo, koks svarbus yra socialinių darbuotojų vaidmuo, darbas ir koks jis sunkus. Visi šiandien laukia greitų ir efektyvių receptų, kaip spręsti socialiniame skurde esančių visuomenės narių problemas. Akivaizdu, jog šios problemos vien tik finansiniais veiksmais neišspręsime. Reikia išmintingos, kompleksinės politikos, visos visuomenė susitelkimo, kad žmogus siektų ne vien gauti garantuotą išmoką.

Vyriausybė vidutiniškai 70 eurų didina socialinių paslaugų srities – 7,5 tūkst. darbuotojų – darbo užmokestį. Tai palies ne tik socialinius, bet ir individualios priežiūros darbuotojus, gestų vertėjus. Pradėta vykdyti socialinės globos sistemos pertvarka – siekiama laipsniškai pereiti prie modelio, kai paslaugos vaikams ir neįgaliesiems būtų teikiamos bendruomenėje ir šeimoje. Neįgaliesiems didinamos tikslinės kompensacijos slaugos ir pagalbos (priežiūros) specialiesiems poreikiams tenkinti. 10 eurų per mėnesį didėja tikslinė kompensacija slaugai, o pagalbai ir priežiūrai – 2–4 eurais.

Šių metų biudžeto galimybės leidžia Vyriausybei palaipsniui didinti kultūros ir meno darbuotojų atlyginimus. 2014 metais šios sferos darbuotojams atlyginimas padidintas vidutiniškai 71 euru, praėjusiais metais darbo užmokestis didėjo 46 eurais, o nuo šių metų liepos 1 dienos vėl didės vidutiniškai 71 euru. Kultūros ir meno srityje dirbančių žmonių minimalūs atlyginimai pasieks 480 eurų.

Praėjusiais metais mažiausiai uždirbančių darželių auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimas padidėjo 10 proc. Nuo šių metų sausio 1 dienos jis dar ūgtelėjo 5 proc., taip pat ir pradedantiems mokytojams. Visiems kitiems pedagogams taip pat padidėjo atlyginimai 3 proc. Vyriausybė siekia priartinti darželio auklėtojų algas prie bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimų.

Įsteigtas specialus lėšų fondas į pensiją išeinančių pedagogų išmokoms, Praėjusiais metais šiam fondui buvo skirta 1,7 mln. eurų, o fondu pasinaudojo per 900 mokytojų. Šiais metais šiam fondui numatyta 3,2 mln. eurų.

Vykdoma policijos pertvarka ir skirti papildomi 10,4 mln. eurų leidžia padidinti atlyginimus žemiausios grandies policijos pareigūnams. Iki šiol gaudavę 375 eurus, nuo liepos 1 d. gaus ne mažiau 600 eurų, o vidurinės grandies pareigūnai, kurie gaudavo 425 eurus, gaus apie 700 eurų atlyginimą.

Dėmesio sulauks ir ugniagesiai gelbėtojai. Nuo vasaros vidurio jiems įsigalios 40 valandų darbo savaitė. Pamainomis dirbantiems ugniagesiams atlyginimas padidės vidutiniškai 10 proc., o bendrai visiems Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojams atlygis už darbą padidės 5 proc.

I. Šiaulienė. Kokius pokyčius atspindi didėjantys atlyginimai?
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Finansinių pokyčių reikia ir kitoms sritims. Dar nesugrįžo į prieškrizinį lygį (iki 142 eurų) valstybės tarnautojų bazinis mėnesinis dydis, septyneri metai nekeliami atlyginimai dirbantiems valstybės tarnyboje. Tai matydamos atskiros valstybės tarnybos grupės randa būdų „pramušti“ darbo užmokesčio pakėlimą, todėl valstybės tarnybos darbo apmokėjimo sistema tapo išbalansuota. Seimo laukia sudėtingas darbas atstatant proporcijas šioje darbo apmokėjimo sistemoje ir didinant atlyginimus dirbantiesiems valstybės tarnyboje.

Konkrečių permainų ir valstybės gerovės norėtųsi sulaukti kuo greičiau, tačiau šalies galimybės nėra beribės. Turime toliau laikytis griežtos fiskalinės drausmės, rasti ekonomikos skatinimo ir darbo rinkos subalansavimo būdus, ieškoti sprendimų, kaip padidinti šalies konkurencingumą.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Politiko akimis

V. Landsbergis. Nesijaudink tinginiaudamas. Dirbk ir melskis (20)

Pastaruoju metu gausiai jaudinamės, kad dėdė iš už balos nebūtinai mus gins. Taip pasakė kandidatas.

V. Žiemelis. Ar tarėjai sustiprins pasitikėjimą teismais? (40)

Didžioji dalis Lietuvos didžiųjų politinių partijų yra deklaravę apie būtinybę įteisinti tarėjų institutą. Labai gaila, kad toliau deklaracijų nepažengta.

G. Purvaneckienė. Kas jie – realiausi liberalų pretendentai į ministrus? (64)

Ne, šįkart tekstas – ne apie politikus. Arba, teisingiau pasakius, vis dar ne politikus, bet tiesiogiai politikos formavimo procesuose dalyvaujančius ir į valdžią besiveržiančius.

R. Sadauskas. Emigracijos priežastį valdančiosios daugumos politikai galėtų pamatyti tiesiog pažvelgę į veidrodį (52)

Jau nepamenu kitos tokios gražios vasaros, kai užtenka ir šilumos, ir lietaus būtent tada, kai jo labiausiai reikia.

L. Balsys. Laikas inicijuoti tyrimą pradėjusiose veikti atliekų rūšiavimo gamyklose (39)

Šią savaitę kreipiausi į Aplinkos ministeriją, prašydamas kuo skubiau imtis veiksmų ir inicijuoti tyrimą nustatant, ar Kauno ir kitose veikiančiose mechaninio-biologinio atliekų apdorojimo gamyklose esantys mechanizmai atitinka valstybės teisės aktų reikalavimus, standartus ir strateginius tikslus, kurie nustatyti vadovaujantis Europos Sąjungos direktyvomis ir reglamentais.