Daugiabučių namų atnaujinimo programa pradėta įgyvendinti dar 2004 metais. Per aštuonerius metus iki 2012 metų pabaigos buvo atnaujinti tik 479 namai. Didysis renovacijos proveržis įvyko Algirdo Butkevičiaus Vyriausybei ėmusis nuoseklios šios programos įgyvendinimo, todėl tik per praėjusius 2015 metus buvo renovuoti 574 daugiabučiai namai.
Renovacijos apimtys tiesiogiai atsiliepė ir šalies ekonominiams procesams – statybų sektoriaus atsigavimui, naujų darbo vietų kūrimui, nekilnojamo turto rinkos pokyčiams. Nuo 2013 metų iki dabar atnaujinti 796 daugiabučiai namai, šiuo metu atnaujinami 1709 namai, suderinti 3658 investiciniai planai.
Atskirose savivaldybėse jau pereinama prie kvartalinės renovacijos, o tai reiškia, kad kvartale bus ne tik renovuoti daugiabučiai, bet ir sutvarkyta to kvartalo infrastruktūra – gatvės, kiemai, vaikų žaidimo aikštelės. Gyventojus dalyvauti daugiabučių namų atnaujinimo programoje skatina valstybės teikiama parama, mažesnės sąskaitos už šildymą, pagerėjęs daugiabučių estetinis vaizdas, komfortiškesnė aplinka.
2013 metais, siekiant sparčiau ir geriau įgyvendinti namų atnaujinimo programą, patvirtintas sprendimas į daugiabučių modernizavimo procesą įtraukti ir savivaldybes. Jos, bendradarbiaudamos su Būsto energijos taupymo agentūra (BETA), atrenka brangiausiai už šildymą mokančius, t. y. neefektyviausiai energiją vartojančius daugiabučius namus. Savivaldybėse šiam klausimui įsteigti ir struktūriniai padaliniai.
Savivaldybės turi teikti informaciją gyventojams, konsultuoti mažas pajamas gaunančias šeimas ar vienišus asmenis dėl piniginės socialinės paramos suteikimo, paskirti administratorius, kurie yra atsakingi už daugiabučių namų atnaujinimo įgyvendinimą. Pagal savivaldybių programas praėjusiais metais atnaujinta daugiau nei 530 daugiabučių namų, o savivaldybių ir gyventojų bendradarbiavimas daugelyje vietų yra veiksmingas bei rezultatyvus.
Mažesniuosiuose miestuose savivaldybės tapo pagrindiniu modernizacijos varikliu, bet didmiesčiuose svarbiausią vaidmenį vaidina pačių gyventojų iniciatyvumas. Tarp pirmaujančių savivaldybių išsiskiria Ignalina, čia atnaujinti 62 gyvenamieji namai. Gerąja modernizacijos praktika gali pasigirti Tauragė, Druskininkų, Molėtų, Anykščių, Alytaus, Varėnos rajono savivaldybės.
Tačiau didieji Lietuvos miestai žymiai atsilieka. Vilniuje ir Kaune per 2015 metus buvo renovuota tik po 21 namą, Klaipėdoje – 13, Šiauliuose – 12, Panevėžyje – 14 daugiabučių. Iš jų pagal savivaldybių programas renovuota Vilniuje – 9, Šiauliuose – 10, Kaune – 2, Panevėžyje – 8, o Klaipėdoje – nė vieno! Tuo tarpu Alytuje renovuoti 22 namai, iš jų 19 – pagal savivaldybės programas.
Didiesiems Lietuvos miestams – Vilniui ir Klaipėdai – vadovauja liberalai. Pagrįstai kyla klausimas – kodėl šių partijų atstovai stabdo modernizacijos procesą? Juolab, kad uostamiesčio gyventojams šilumos kaina auga – spalio mėnesį šiluma už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio kainavo 3,67 euro cento, lapkritį – jau 4,45 euro cento, o nuo gruodžio 1-osios – 4,99 euro cento, o tai yra 36 proc. brangiau nei spalį.
Klaipėdos mieste pirmajame etape 2015-2016 metais savivaldybės atrinkti kaip labiausiai energetiškai neefektyvūs 30 daugiabučių namų, o sekančiame etape – 2016-2017 metais numatyta dar 30 namų, o iš viso planuojama renovuoti 182. Tarp didžiųjų miestų – tai mažiausias kiekis: Vilniuje – 233, o iš viso – 400, Kaune – 129 (iš viso – 298), Šiauliuose – 49 (iš viso – 78), Panevėžyje – 67 (iš viso – 93), Alytuje – 48 (iš viso – 69) namai.
Renovacija Klaipėdoje neįgauna pagreičio, vyksta per lėtai, o jei vyksta – tai pačių gyventojų iniciatyvos dėka. Premjeras A. Butkevičius apie Klaipėdos atsilikimą renovacijos procese minėjo dar prieš porą metų lankydamasis uostamiestyje. Tačiau savivaldybės ataskaitoje teigiama, kad atnaujinimo procesas vis dar vienas efektyviausių net Lietuvos mastu!
Per 2013-2015 metus baigti renovuoti tik 34 namai! Dėl lėtų parengiamųjų darbų (investicinius planus teko ne kartą koreguoti, statybos darbų rangovus keisti, nepakankamai gyventojai informuojami ir atsisako dalyvauti jau net esant parengtam techniniam projektui), atidėliojimo, procedūrų kartojimo prarandamas brangus laikas ir yra rizika nesuspėti į laikotarpį, kai galima gauti valstybės paramą.
Savivaldybės atstovai, žinoma, nenori pripažinti savo ,,nevikrumo” ir aiškina, kad dėl to kalta valstybė, nes neužtikrina renovacijos finansavimo. Kituose didžiuosiuose respublikos miestuose renovacijos apimtims tai nesutrukdė, o Klaipėdoje – tempai nepateisinamai lėti. Praėjusių metų pabaigoje sutrikimų dėl finansavimo būta, bet ši problema buvo operatyviai pašalinta.
Senų namų gyventojams už šildymą tenka mokėti daugiau nei 10 kartų didesnes sumas, nei naujų ar renovuotų namų gyventojams. Po namo renovacijos šilumos energijos suvartojimas sumažėja apie 40 proc. Ir tai ne vien tik sąskaitų už šildymą dydžio klausimas.
Aplaidžiai žiūrint į renovaciją, nutylima ir dar viena esminė renovacijos informacija, jog valstybės parama gyventojams kasmet vis mažės. Jau dabar tiems daugiabučiams, kurie nespėjo rangos sutarčių pasirašyti iki 2015 metų kovo 31 dienos, valstybės parama sumažėjo nuo 40 proc. iki 35 proc. Gyventojai, norėdami gauti dabar jau 35 proc. valstybės paramą, rangos sutartis turi spėti pasirašyti iki 2017 metų gruodžio 31 dienos.
O tai žmonių pinigai! Savivaldybė, laiku nesuteikusi gyventojams išsamios informacijos apie renovaciją pagal savivaldybės modelį, „apvaginėja“ gyventojus, nes nuosekliai mažėjančią valstybės paramą teks sumokėti jau iš savo kišenės.
Susitikimuose su gyventojais vis dar tenka išgirsti žmonių nuogąstavimų, kad sutikdami renovuoti savo senus daugiabučius, jie įsiskolins bankams iki gyvenimo pabaigos. Pasirodo, gyventojų lig šiol nepasiekė žinia, jog nuo 2013 metų patvirtinus naująjį daugiabučių atnaujinimo modelį, savo butų bankams užstatyti nereikia.
Akivaizdu, jog gyventojams vis dar labai trūksta informacijos apie renovacijos tvarką, eigą ir privalumus. Todėl savivaldybių atstovai turėtų organizuoti susitikimus su gyventojais, kuriuose dalyvautų ir Būsto energijos taupymo agentūros specialistai, finansų įstaigų, kredituojančių renovaciją, atstovai, jau renovuotų namų gyventojai.
Dėl savo žmonių savivaldybių valdininkai turi judėti spėriau, kad gyventojams nereikėtų už šildymą mokėti milžiniškų sumų ir dėl galimybės kaip galima pigiau atnaujinti būstą.