I. Šiaulienė. Kas nesustabdė atominės elektrinės statybų šalia Lietuvos?

 (181)
Šalia Lietuvos Baltarusijoje, 50 kilometrų nuo Vilniaus, statoma atominė elektrinė. Konkretūs jos statybos planai atsirado dar 2009 m., t.y., praeitos A.Kubiliaus Vyriausybės kadencijos metu.
Irena Šiaulienė
Irena Šiaulienė
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Ar konservatorius ėmė graužti sąžinė dėl nepadarytų sprendimų, ar sugalvojo naują baubą tautai prieš artėjančius rinkimus, nes minėtos Vyriausybės nariai ekspremjeras Andrius Kubilius, eksministrai Arvydas Sekmokas ir Dainius Kreivys po daugiau nei trejų metų pertraukos prisiminė Lietuvai jautrią temą ir sumąstė apkaltinti dabartinę Vyriausybę neryžtingumu dėl įpusėjusių Astravo elektrinės statybų ir ėmė kelti galimo AE pagamintos elektros energijos importo klausimą.

Negana to, sukurpė sąmokslo teoriją, neva Vyriausybė įgyvendina „slaptą“ planą - Lietuvos elektros energetinę infrastruktūrą (konkrečiai nurodyta elektros jungtis Kruonis-Ignalina ir Kruonio HAE) rengiant būsimos Astravo AE aptarnavimui.

Pirmiausia, verta priminti, kad nurodyta elektros jungtis Kruonis-Ignalina buvo suplanuota dar 2009 metais Lietuvos elektros tinklo 2009–2020 metų plėtros plane, o 2010 metais pirmą kartą numatyta Europos elektros perdavimo sistemų operatorių asociacijos (ENTSO-E) dešimties metų tinklo plėtros plane (ir vėlesniuose šio plano atnaujinimuose), kuriame nurodytas ir šios elektros linijos tikslas – padidinti Baltijos šalių elektros tiekimo saugumą ir visiškai išnaudoti numatomas naujas jungtis tarp Suomijos-Estijos ir Lietuvos-Lenkijos. Plačiau žr.: čia (113, 116 psl.).

2015 metais Lietuvos Energetikos ministerija informavo Baltarusiją, kad atsisako ateityje leisti pasinaudoti Kruonio HAE Astravo AE rezervo užtikrinimui.

Vieną kartą reikėtų įvertinti, kas iš tikrųjų galėjo užkirsti kelią AE atsiradimui Astrave ir kokios pozicijos dėl tuo metu dar tik planuojamos Astravo AE laikėsi A. Sekmoko vadovaujama Energetikos ministerija ir Lietuvos Ministro Pirmininko pareigas ėjęs A. Kubilius.

Negalima sakyti, kad konservatoriai tiesiog pražiopsojo AE Baltarusijoje. Viską gerai žinojo, sekė informaciją, net susitikinėjo su Baltarusijos aukščiausiais pareigūnais. Bet kažin kodėl nieko nenuveikė, kad prie pat Lietuvos sienos AE neatsirastų.

2009 m. birželio 16 d. Ministro Pirmininko A. Kubiliaus pavedimu Nr. 36-3826 ministerijoms ir kitoms institucijos buvo pavesta pateikti informaciją numatomam 2009 m. birželio 26 d. Lietuvos Ministro Pirmininko susitikimui su Baltarusijos Ministru Pirmininku.

Tuometinė A. Sekmoko vadovaujama Energetikos ministerija, atsakydama į Ministro Pirmininko pavedimą 2009-06-18 raštu Nr. (10.1-12)-3-789, Lietuvos Ministrui Pirmininkui A. Kubiliui susitikus su Baltarusijos Ministru Pirmininku, nepasiūlė reikšti susirūpinimo, prieštarauti Astravo AE statyboms, kelti klausimus dėl galimų aplinkosauginių pažeidimų ar numatomoje elektrinėje pagamintos elektros importo ribojimo.

A.Sekmoko vadovaujamos ministerijos rašte apskritai net neužsimenama apie galimą planuojamos Astravo AE žalą ir prieštaravimą jos statyboms.

Atvirkščiai, Energetikos ministerija nurodo, kad Baltarusija yra išreiškusi savo suinteresuotumą eksportuoti elektros energiją į Lietuvą nuo 2010 m. ir ateityje, todėl siūloma „paspartinti darbą, organizuojant prekybą elektra tarp Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos“, o tuo tikslu „Lietuvos ir Baltarusijos ūkio subjektams konsultuotis, teikiant sistemines paslaugas, taip pat ir suteikiant galios rezervą bei panaudojant šalių elektrinių reguliacines galimybes“. Galiausiai konstatuojama, kad „Lietuva ir Baltarusija planuoja statyti atomines elektrines, todėl interesas tokiam bendradarbiavimui yra abipusis“.

Ir kas galėtų paneigti, kad šie pasiūlymai nebuvo įgyvendinti? Juk atsimename, koks abipusiai naudingas „bendradarbiavimas“ vyko su Baltarusija, A. Sekmokui vadovaujant Energetikos ministerijai, kai Lietuvos vartotojų subsidijuojama kvotinė elektros energija kartais buvo gaminama ne Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose, o perkama Baltarusijoje ir „pateikiama“ kaip pagaminta Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose. Ar tai nepaskatino Baltarusiją priimti sprendimą dėl Astravo AE statybų ir jau 2009 m. sausį pradėti paruošiamuosius darbus?

Vis dėlto tikime, kad tuometiniam Premjerui A. Kubiliui užteko išminties neatsižvelgti į savo ministro A. Sekmoko pateiktus pasiūlymus ir susitikęs su Baltarusijos Premjeru jis oficialiai tokių siūlymų neišsakė.

Ministras Pirmininkas A. Kubilius per savo kadenciją ne kartą buvo susitikęs su Baltarusijos Ministru Pirmininku ir kitais pareigūnais, turėjo ne vieną progą iškelti Astravo AE statybos klausimus. Aukščiausio lygio susitikimas įvyko 2010 m. birželio 28 d. Minske su Baltarusijos Prezidentu A. Lukašenka ir Ministru Pirmininku S. Sidorskiu.

Lietuva turėjo šansą „stumtelėti“ Baltarusijos AE toliau nuo Lietuvos sienų tuomet, kai baltarusiai dar tik rinko vietą šiai statybai. O tai ir vyko tuo metu, kai A.Kubilius susitikinėjo su Baltarusijos atstovais. Deja, elektrinė taip ir liko „nepajudėjusi“...

Remiantis iš atsakingų institucijų gauta informacija, LR Ministro Pirmininko tarnybos parengtoje susitikimo medžiagoje Premjerui A. Kubiliui susitikimo metu su Baltarusijos Prezidentu A. Lukašenka siūloma išsakyti susirūpinimą dėl ketinimų statyti atominę elektrinę prie Lietuvos-Baltarusijos sienos tik 50 km. nuo Vilniaus; kelti klausimus dėl tarptautinių konvencijų aplinkosaugos ir atominės energetikos srityse įgyvendinimo; raginti Baltarusiją atidžiau panagrinėti kitų aikštelių tinkamumą elektrinės statybai, nes Astrave statomos AE kelia grėsmę Lietuvos aplinkai ir gyventojams, o tai neišvengiamai darytų įtaką dvišalių santykių turiniui.

Dar detalesnius klausimus apie planuojamos elektrinės poveikio aplinkai vertinimo atitiktį tarptautiniams branduolinės saugos, aplinkosaugos reikalavimams ir Espoo konvencijai siūloma kelti susitikime su Baltarusijos Ministru Pirmininku S. Sidorskiu.

Manau, svarbu prisiminti, kokią poziciją šiame aukšto lygio susitikime išsakė Lietuvos Premjeras ir Baltarusijos Prezidentas. LR Užsienio reikalų ministerijos 2010 m. liepos 1 d. raštu Nr. S2-536RN pateiktoje Ministro Pirmininko A. Kubiliaus vizito Baltarusijoje ataskaitoje Astravo AE klausimu nurodyta, kad Baltarusijos Prezidentas A. Lukašenka išsakė nuomonę, jog nemano, kad reikia „statyti dvi AE vieną šalia kitos, geriau kartu statyti vieną elektrinę“ ir pasiūlė jungti abu projektus. Į tokį A. Lukašenkos pasiūlymą Ministras Pirmininkas A. Kubilius sureagavo pozityviai, patvirtindamas suinteresuotumą svarstyti šį klausimą.

Taigi tinkamu laiku Lietuvos Premjerui A. Kubiliui nepareiškus nei susirūpinimo, nei abejonių ar klausimų dėl planuojamos elektrinės, A. Lukašenkai siunčiama aiški žinia – „žalia šviesa“ Astravo AE. 2011 m. Baltarusija priima lemiamus sprendimus – pasirašo elektrinės statybos kontraktą su Rusijos korporacija „Rosatom“.

Tai tikroji Astravo AE atsiradimo prie Lietuvos sienų istorija. Ir tauta ją turi žinoti. Konservatoriai, nusitvėrę šią temą rinkimų kampanijai, vėl nepataikė - Astravo AE lazda turi du galus.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Politiko akimis

E. Gentvilas. Radikalūs pokyčiai be radikalų (15)

Baigiantis vasarai ir artėjant rinkimams į parlamentą, daugeliui gyventojų iš naujo kils klausimas: ką rinktis, kuriais politikais pa(si)tikėti, o gal išvis (ir vėl) nusispjauti per petį?

R. Paksas. Ar skėtį laikysime patys, ar vis norėsime, kad jį kiti palaikytų? (27)

Pastarųjų lietingų dienų fone ir nuskambėjus baigiamiesiems olimpiados Brazilijoje akordams, ramybės neduoda keli klausimai. Ne, anaiptol ne dėl to, kas kaltas, kad lietuviška vasara tokia šlapia. Ir kad olimpinės viltys buvo didesnės negu mūsų atletų galimybės.

A. Bagdonas. Didžiausia ambicija – didesni atlyginimai (22)

Algų didinimas – tarsi politikų pažadų olimpiada prieš kiekvienus rinkimus. 2012 metais reklaminiai stendai mirgėte mirgėjo antraštėmis, jog minimali alga jau 2013 metais sieks 1500 litų. Kiti skelbė, jog 1500 per mažai, todėl bet kokia kaina bus siekiama atlyginimą pakelti iki 1800 litų. Dabar 2016 metai, minimali alga pakilo iki 380 eurų (1312 litų) neatskaičiavus mokesčių, tačiau vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje vis tiek vienas mažiausių Europoje. Mus lenkia tokios šalys kaip Latvija, Turkija, Slovakija, Čekija.

K. Masiulis. Kurie ministrai dirbo gerai, o kurie nepateisino vilčių (99)

Jau suformavus Vyriausybę 2012 m., buvo matyti, kad rezultatai po 4 metų bus kuklūs.

M. Skarupskas. O jei Žaliąjį tiltą paverstume tikrai „žaliu“? (34)

Vilniuje, nuo Žaliojo tilto nukėlus skulptūras, jį padrikai bandoma papuošti vienokiu ar kitokiu objektu. Deja, bet visuomenės neklausiama, kokį įvaizdį suteikti Žaliajam tiltui, nors taip būtų galima pasisemti daug puikių idėjų. Padiskutuokime.