G.Purvaneckienė. Genderistai vėl atakuoja

 (316)
Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (NŠTA) užsipuolė Europos Sąjungos siūlomą Lietuvai ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją Dėl smurto prieš moteris ir šeiminio smurto prevencijos bei kovos su juo.
Giedrė Purvaneckienė
Giedrė Purvaneckienė
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

NŠTA kovo 18 d. paskelbė pranešimą spaudai „Lietuva spaudžiama įteisinti gender ideologiją“. Nėra tokios „gender“ ideologijos. NŠTA savo pranešime ją dar vadina genderizmo ideologija. O štai genderizmo ideologija yra, ir NŠTA ne tik jai atstovauja, bet ir galima sakyti, kad yra jos apsėsta.

Pirmą kartą terminą genderizmas perskaičiau pono G.Vaitoškos straipsnyje, bet nekreipiau dėmesio, nes šis ponas mėgsta fantazuoti (pavyzdžiui, kai viešai prisistatydavo profesoriumi, būdamas asistentu). Todėl galvojau, kad jis pats terminą genderizmas ir išsigalvojo. Mokslinėje literatūroje tokio termino neaptikau, nors apie lytis esu gerai apsiskaičiusi.

Bet kai man pateko į rankas NŠTA pranešimas spaudai, nutariau patikrinti savo žinias, paieškodama „Google“. Ir štai rezultatas: angliškoje Wikipedijoje yra apibrėžtas genderizmas. Tai – „kultūrinis įsitikinimas, kad socialinė lytis („gender“) yra dvejetainė, ir kad yra ar turi būti tik dvi socialinės lytys – vyriška ir moteriška, ir kad socialinės lyties aspektai yra iš prigimties susieti su (biologine) lytimi („sex“), kuri yra priskirta nuo gimimo“. Taigi, pasirodo, genderizmas yra, o genderizmo ideologija susijusi su homofobija. Taigi turime savo lietuviškų genderistų su p.Vaitoška ir NŠTA priešakyje. 

Be abejonės, labai gerbiu kitokių pažiūrų žmonių nuomonę, su daugeliu galima taikiai diskutuoti. Bet lietuviškasis genderizmas yra iš tiesų labai pavojinga ideologija. Nes ji remiasi melu, šmeižtu, kitaminčių persekiojimu ir nepripažįsta jokių diskusijų. Svarbiausia, kad paprastai šios ideologijos atstovai nesigilina į dokumentų ar veiklos turinį, kuriuos užsipuola. Todėl skleidžia klaidinančią informaciją, kursto kitus žmones, inicijuoja skandalus ten, kur jiems kilti nematau realaus pagrindo.
Taip atsitiko ir šį kartą. NŠTA pranešime spaudai pilna neteisingų ir klaidinančių teiginių. Visų pirma, termino „gender“ vertimo klausimai. Angliškas terminas „gender“, reiškiantis gramatinę giminę, naudojamas labai seniai. Į lietuvių kalbą jis verčiamas kaip socialinė lytis arba kultūrinė lytis, arba lytiškumas. (Nepriklausomybės pradžioje klausėme Lietuvių kalbos komisijos, kaip versti iš anglų kalbos ”gender“. Komisija griežtai nerekomendavo versti į „giminė“, nes tai daugiaprasmis žodis, kurio reikšmė – (gramatinė) „giminė“ yra toli gražu ne pirmoji).

Juk niekas negali prieštarauti, kad moteriška ir vyriška giminė yra ne tas pats, kas moteris ir vyras. Todėl turi būti terminas „gender“ išverčiamas taip, kad būtų galima atskirti nuo biologinės lyties („sex“). Ir nereikia iškraipyti šio termino reikšmės, jo naudojimas visiškai nereiškia jokių naujų diskriminacijos formų įtvirtinimo. 

Taip pat pateikiama neteisinga konvencijos išnašos apie nediskriminavimą dėl homoseksualumo ar lyties tapatumo (toks terminas yra priimtas lietuvių kalboje) interpretacija. Toje išnašoje kalbama apie tai, kad neleisdami smurtauti lyties pagrindu (t.y. vyrams prieš moteris ir atvirkščiai), mes negalime leisti smurtauti prieš homoseksualius ar transseksualius asmenis (lygiai taip pat ir prieš kitataučius, kitatikius ir t.t.).

Beje, diskriminuoti tais pagrindais (išskyrus lyties tapatumą) draudžia Lygių galimybių įstatymas. Ir jokių papildomų draudimų čia nereikia. Nediskriminavimas smurto atveju pateiktas konvencijos išnašoje tik todėl, kad primintų, kad smurto negalima pateisinti jokias kitais pagrindais, o ne tik lyties. (O yra žmonių, kurie mano, kad smurtas pateisinamas?).

Na, o pastraipa apie tai, kad priėmus konvenciją Lietuva įsipareigotų diegti švietimo įstaigose, tarp jų ir darželiuose, kažkokią ideologiją ar privalomas programas, yra dvigubas melas, nes paremtas melu. Niekada nebuvo ir dabar nėra NTŠA pranešime vardijamų programų „Gender Loops“ ar „Diena, kai Frederikas buvo Frida“. Tai yra genderistų išsigalvojimai. 

Iš tikrųjų buvo taip:

Buvo toks tarptautinis pasikeitimo patirtimi projektas „Gender Loops“. Jame dalyvavo viena Kauno nevyriausybinė organizacija, o vadovavo katalikiška kolegija iš Vokietijos. Jokiuose darželiuose kitų šalių patirtis nebuvo taikoma. Visa tai išgalvojo NŠTA vadovas, parašė melagingą skundą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kurioje jo žmona dirbo viceministre.

Ji „ištyrė“ skundą, ir tokiu būdu šeimyninės rangos principu ir remiantis neegzistuojančiu pagrindu buvo sukeltas skandalas. Ir šis skandalas vis eskaluojamas, nes genderistai tikisi, kad visi užmirš teisybę, ir žmonės pradės tikėti tuo, ką jie skelbia.

Taip pat buvo (o gal ir tebesitęsia) Šiaurės Ministrų Tarybos projektas „Moterų ir vyrų lygių galimybių pedagogikos pavyzdys iš Danijos ikimokyklinio ugdymo įstaigų“. Jis apėmė metodinės knygelės darželių auklėtojoms apie lyčių lygybės ugdymą ir dviejų vaikiškų knygelių, iš kurių viena „Diena, kai Frederikas buvo Frida“, vertimą, adaptaciją ir aptarimą. Čia reikia pasakyti, kad darbo grupėje dalyvauti buvo kviečiami ir p. Vaitoška, ir NŠTA atstovas(-ė).

P. Vaitoška atsisakė, o NŠTA atstovė tiesiog beveik nedalyvavo. Kodėl jie nedalyvavo, nežinau, bet spėju, kad todėl, kad galėtų rėkti ir šaukti nebūtus dalykus. Net apie tai, neva jie nebuvo kviesti. Kai genderistai pakėlė triukšmą ir norėjo išprovokuoti skandalą, Šiaurės Ministrų Tarybos informacijos biuras pakvietė ekspertus, geriausius vaikų psichologus bei edukologus, o taip pat lyčių lygybės specialistus. Visi vienbalsiai konstatavo, kad tik nesveikos vaizduotės žmonės galėtų tuose leidiniuose įžiūrėti tuos baubus, kuriais projektą (su juo nesusipažinę) kaltino genderistai.

Na o NŠTA savo pranešime vėl skleidžia dezinformaciją ir gąsdina represiniu Konvencijos pobūdžiu. Taip, baudžiamoji atsakomybė smurtautojams turi būti, bet visa kita – gryni kliedesiai. Pagrindinis dalykas, siekiant sudaryti sąlygas vaikams sveikai vystytis, yra smurto eliminavimas iš šeimos ir kitos vaikų aplinkos. O NŠTA pakilo į “Kryžiaus žygį” prieš smurto eliminavimą bei prevenciją.
Beje, pabaigoje reiktų patikslinti, kad Konvenciją jau pasirašė dvidešimt penkios Europos valstybės (arba daugiau), tarp jų ir katalikiškoji Lenkija. Keletas šalių jau ją ir ratifikavo.

P.S. Aš klausiau apšmeižtų organizacijų, kodėl jos nesikreipė į Teismą. Man atsakė, kad elgiasi pagal lietuvišką patarlę “Neliesk…”. Be to, jos neturi nei laiko, nei išteklių. Nekaltinu jų, tai jų pasirinkimas. Bet genderistai klesti ir toliau. Todėl kažkas turi pasakyti tiesą.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Politiko akimis

V. Aleknaitė-Abramikienė. Kai kurie Vakarų krizės aspektai: konservatyvus žvilgsnis iš Lietuvos, arba atgal prie Huntingtono (II dalis)

Pradėsiu nuo to, kuo baigiau pirmąją šio straipsnio dalį, – nuo teiginio, jog Vakarai yra Lietuvos geopolitinis būstas ir jos civilizacijos namai. Kitaip tariant, vienintelė vieta, kurioje lietuviai iš tiesų yra „namuose“ ir kuri tegali garantuoti Lietuvos valstybės išlikimą.

R. Sadauskas. Kai mokestis tampa gyventi trukdančia rakštimi (3)

Vaclovas su žmona Aldona ir dviem dukromis gyvena prieš 11 metų mirusios tetos sodyboje su didžiuliais senais klevais prie kluono ir kiekvieną svečią amsėjimu iš tolo pasitinkančiu lenciūginiu mišrūnu Sargiuku.

E. Gentvilas. Radikalūs pokyčiai be radikalų (136)

Baigiantis vasarai ir artėjant rinkimams į parlamentą, daugeliui gyventojų iš naujo kils klausimas: ką rinktis, kuriais politikais pa(si)tikėti, o gal išvis (ir vėl) nusispjauti per petį?

R. Paksas. Ar skėtį laikysime patys, ar vis norėsime, kad jį kiti palaikytų? (121)

Pastarųjų lietingų dienų fone ir nuskambėjus baigiamiesiems olimpiados Brazilijoje akordams, ramybės neduoda keli klausimai. Ne, anaiptol ne dėl to, kas kaltas, kad lietuviška vasara tokia šlapia. Ir kad olimpinės viltys buvo didesnės negu mūsų atletų galimybės.

A. Bagdonas. Didžiausia ambicija – didesni atlyginimai (25)

Algų didinimas – tarsi politikų pažadų olimpiada prieš kiekvienus rinkimus. 2012 metais reklaminiai stendai mirgėte mirgėjo antraštėmis, jog minimali alga jau 2013 metais sieks 1500 litų. Kiti skelbė, jog 1500 per mažai, todėl bet kokia kaina bus siekiama atlyginimą pakelti iki 1800 litų. Dabar 2016 metai, minimali alga pakilo iki 380 eurų (1312 litų) neatskaičiavus mokesčių, tačiau vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje vis tiek vienas mažiausių Europoje. Mus lenkia tokios šalys kaip Latvija, Turkija, Slovakija, Čekija.