G.Navaitis. Tėvo diena: primiršta šventė – nuvertintas vaidmuo

 (209)
Pirmasis birželio sekmadienis - kalendoriuje įrašyta Tėvo diena. Graži, rami šventė be valstybės vadovių ir vadovų sveikinimų. Ne vienoje šeimoje pamiršta šventė. Netgi kovotojų už tradicinę šeimą neprisiminta šventė.
Gediminas Navaitis
Gediminas Navaitis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Kaip ir bet kokia šventė – gera proga papokštauti. Antai JAV psichologas R.Simonas atliko interneto svetainėse skelbiamų anekdotų analizę. 42 proc. anekdotų apie tėvus - tai anekdotai, kuriuose šaipomasi iš vyro bendravimo su savo vaikais. Pavyzdžiui, tėvas klausia sūnaus: “Kur buvai iki vėlumos?”. Sūnus atsako: “Kariuomenėje tarnavau.” Anekdotai išryškina ir atspindi realybę.

Ją išryškina ir tyrimai. Kita vyriškumo tyrinėtoja psichologė Sh.Bern pasiūlė tiriamiesiems įvertinti gana dažną šeiminę situaciją. Vienas sutuoktinių daro profesinę karjerą, kitas - rūpinasi vaikais ir namais. Dauguma tiriamųjų manė: jeigu pirmasis (pagal dominavimą) yra vyras, tai šeima darni ir laiminga. Jeigu pirmojo vaidmuo teko žmonai, tai reiškia – vyras ją išnaudoja.

Lietuvoje irgi gan vieningai manoma, jog “normalus” vyras turi užsiimti vyriškais darbais, turi būti nagingas, remontuoti butą, mokėti sutaisyti sugedusią buitinę techniką ar automobilį. Taigi jis turi elgtis taip, tarsi būtų pasidalinęs su žmona darbus valstietis, žinantis, jog jam teks sunkiai dirbti laukuose, o žmonai teks rūpintis namais.

Ką vyrai mano apie tėvystę?

Klonavimo entuziastai kol kas nesiūlo atsisakyti vyrų, o feministės kol kas kalba, jog lygių partnerių sąjungoje vyras turėtų finansuoti moters svajones ir vaiko mokslą bei aprūpinimą. Taigi biologinis ir ekonominis vyro vaidmuo šeimoje vis dar pripažįstamas.

Čia tiktų paklausti pačių tėvų: ar jie nenorėtų ko nors daugiau, gal jiems patiktų daug reikšmingesnė vieta vaikų gyvenime? Prieš kelerius metus buvo apklausta beveik pusantro tūkstančio Lietuvos vyrų. Domėtasi jų nuomone apie vyriškumą ir tėvystę, vyro vaidmeniu šeimoje ir ugdant vaikus.

Apklausa parodė, kad tėvo pareigas ir vaidmenį šeimoje daugelis vyrų suvokia labai supaprastintai. Du penktadaliai mano, jog vyras pirmiausia turi aprūpinti vaikus, nors kas dešimtas prisiminė, kad vaiką dar reikėtų ir mylėti… O apie tai, kad su vaiku reikėtų bendrauti, užsiminė vos 3 proc., kad būti jam pavyzdžiu - vos 5 proc. vyrų.

Nuostatos atitinka elgesį. „Sodros“ duomenimis, 2011 m. įvairiomis tėvystės atostogomis pasinaudojusių tėvų nebuvo daug. Jie nesudaro nė 7 proc. gavusiųjų motinystės-tėvystės išmokas. Taigi akivaizdu – vyrai Lietuvoje nepakankamai dalyvauja vaikų ugdyme.

Dėmesys tėvams

Tėvo nusišalinimas ir išstūmimas iš šeimos gyvenimo – didelis nuostolis šeimai ir vaikams. Kaip Seimo narys esu pateikęs pasiūlymus tobulinti Valstybės apdovanojimų ir Valstybinių pensijų įstatymus. Pataisomis siekiau sulyginti vyrų ir moterų teises, atkurti tėvo statusą šeimoje ir visuomenėje.

Rėmiausi Konstitucijos nuostata, kad įstatymui visi asmenys lygūs ir kad sutuoktinių pareigos šeimoje yra lygios. Tai įtvirtinta ir Civiliniame kodekse, kuris teigia „tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios“. Tačiau Valstybinių pensijų įstatymas numato valstybines pensijas skirti tik motinoms, pagimdžiusioms (įvaikinusioms) 5 ir daugiau vaikų ir išauginusios juos iki 8 metų, o ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanojamos irgi tik motinos.

Manau, kad tėvo vaidmens įvertinimas prisidėtų prie laimingesnės visuomenės kūrimo.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Politiko akimis

A. Pitrėnienė. Kam turime būti dėkingi už šiandienos situaciją švietimo sistemoje (140)

Nėra nė vienos politinės partijos, nė vienos iš buvusių Vyriausybių, nė vieno politiko, einančio į rinkimus, programos, kur švietimas nebūtų įvardijamas kaip prioritetinė valstybės sritis.

V. Landsbergis. Bešvintant: geriau be Rusijos, negu po ja (679)

Vakariniams protams lėtai bešvintant, ar įmanoma būti be Rusijos, pasiūlykim sau ir jiems bent skaidresnę mintį. Sprendėm ją Lietuvoje jau prieš 25 ir dar daugiau metų.

V. Kernagis. Lietuvos gimtadienis – šypsokimės iki ausų (40)

1991 metų sausio 11 dieną mano tėvukas buvo pakviestas į Aukščiausiąją Tarybą padainuoti Seimo gynėjams. Koncerto tikslas – palaikyti, padrąsinti ir savo dainomis įkvėpti ką tik prisiekusius mūsų laisvės gynėjus. Į tą koncertą tėvas pasiėmė ir mane, sakydamas: „Vytai, privalai iš arti pamatyti, kaip kovojama už laisvę.“ Įdavė į rankas video kamerą. Gavau darbą viską nufilmuoti. Tas sausio įrašas išlikęs iki dabar, kartais parodau jį savo vaikams.

J. Pankauskas. Purvini šokiai pagal konservatorių – liberalų porą! (273)

Prieš metus buvo nutekinta liberalų rinkimų juodoji strategija. Joje pagrindiniu punktu buvo įrašytas priesakas visais įmanomais būdais stengtis kompromituoti Algirdą Butkevičių, nes tik per jo reitingų sumažinimą galima pakenkti visai LSDP.

P. Gylys. Kova be taisyklių: D. Grybauskaitė prieš A. Butkevičių (185)

Tik visai nesidominčiam politika atrodo, kad nieko ypatingo Lietuvos politinėje arenoje nevyksta. Mąslesniam tos arenos stebėtojui akivaizdu – vyksta koncentruota ataka prieš A. Butkevičių. Tos atakos uvertiūra – Premjero puolimas dėl žento, stogo perdengimo istorija Utenos rajone. Vėliau buvo griebtasi ir kitų istorijų. Bene ryškiausias pavyzdys – Druskininkų arba, jį personifikuojant, Ričardo Malinausko „nuotykiai“.