Atsakymo į šį klausimą pabandykime paieškoti tyrimuose, kuriuose nagrinėtas ryšys tarp visuomenės laimės lygio ir piliečių dalyvavimo, jų įsitraukimo į valstybei svarbių klausimų sprendimą.
Demokratiją galima ir įkainoti
Skiriami du pagrindiniai piliečių politinės valios realizavimo būdai – atstovaujamoji ir tiesioginė demokratija. Pirmuoju atveju piliečių išrinkti atstovai – politikai – turi įstatymų leidžiamąją teisę ir kontroliuoja vykdomąją valdžią. Antruoju – piliečiai ne tik rinkimuose, bet tiesiogiai (referendumais, peticijomis, įstatymų teikimo iniciatyvomis) sprendžia politinius klausimus.
Demokratijos veikimą galima aptarti ne tik pagal sprendimų priėmimą, bet ir pagal jos poveikį visuomenės laimės lygiui. Šį poveikį apsprendžia kelios esminės aplinkybės: demokratinis politinių sprendimų priėmimas paprastai lemia jų kokybę ir skatina pilietinį aktyvumą.
Sugretinus visuomenės laimės lygio tyrimus, atliktus skirtingose šalyse, akivaizdu, kad posovietinių valstybių visuomenės laimingumo lygiu atsilieka nuo Vakarų Europos šalių. Tai rodo ne kartą atlikti tyrimai, kurių metu žmonės buvo paprašyti įvertinti savo laimę balais – nuo vieno iki dešimties.
Paaiškėjo, kad Rytų Europos šalių gyventojų laimingumo lygis siekia apie 5 balus (pavyzdžiui, Lietuvoje – 4,99, Latvijoje – 4,90, Estijoje – 5,0, Rusijoje – 4,45, Ukrainoje – 3,91), Vidurio Europoje – apie 6 (Lenkijoje – 6,4, Slovėnijoje – 6,4, Čekijoje – 6,3), o Vakarų Europoje – apie 8 (Danijoje – 8,1, Šveicarijoje – 8,0, Norvegijoje – 7,6).
Visuomenės laimės lygį lemia daug aplinkybių. Šveicarų mokslininkas B. S. Frey, apžvelgdamas atliktus tyrimus, skirtus visuomenės laimės ir demokratijos sąsajoms nustatyti, teigia, kad šalys, kuriose demokratinės institucijos apima įvairias gyvenimo sritis, yra ir šalys, kuriose pasitenkinimo gyvenimu lygis yra aukščiausias.
Demokratijos veiksnys lemia pasitenkinimą nepriklausomai nuo kitų veiksnių – pavyzdžiui, žmonių išsilavinimo, šeimos padėties, sveikatos, pajamų, amžiaus ir t.t. B. S. Frey skaičiavimais, demokratinių institucijų buvimas ir veikimas savo poveikiu žmogaus laimei, vertinant pinigine išraiška, yra lygus maždaug 4500 JAV dolerių papildomų pajamų per metus. Tokie konkretūs skaičiavimai gal ir ne visada ir ne visus įtikina, tačiau tam tikrą tendenciją jie atspindi. Demokratija tarsi papildo mūsų piniginę.
Tiesioginės demokratijos nauda
Jei kalbėtume apie tiesioginę demokratiją, jos poveikį įvertinti sudėtingiau. Vis dėlto jos galimybę pripažįsta dauguma modernių valstybių, kurių Konstitucijose yra numatytos referendumo ir piliečių iniciatyvos priimant bei siūlant įstatymus galimybės.
Kita vertus, šiomis galimybėmis nedažnai pasinaudojama sprendžiant įprastus politinius klausimus. Kaip išimtį būtų galima įvardyti Šveicariją, kurioje didelę dalį politinių klausimų lemia ne piliečių išrinktų atstovų – politikų, o pačių žmonių nuomonė. Šioje šalyje nuo XVIII a. pradžios įvyko apie 300 referendumų esminiais valstybių sąrangos klausimais. Čia dažnai vyksta ir vietos referendumai, kuriuose sprendžiami atskirų kantonų reikalai. Tai suteikia galimybę palyginti tiesioginės demokratijos poveikį konkrečių šios šalies kantonų gyventojų laimės lygiui.
Jau minėtas B. S. Frey, analizuodamas Šveicarijoje atliktus tyrimus, pažymi, kad laimės lygis priklauso ir nuo visuomenės galimybės dalyvauti tvarkant valstybės reikalus. Vien tai teigiamai veikia pasitenkinimą valstybės valdymu. Jis teigia, kad yra statistiškai reikšmingas ryšys tarp tiesioginę demokratiją išreiškiančių piliečių galimybių ir veiksmų gausos bei visuomenės laimės. Palyginęs kantonus, kuriuose tiesioginės demokratijos veiksmų buvo daugiau, tyrėjas konstatuoja, kad šiuose kantonuose „visiškai patenkintų gyvenimu“ žmonių yra 11 procentų daugiau, nei kantonuose, kuriuose tiesioginė demokratija taikoma rečiau. Tiesioginės demokratijos poveikio laimei finansinė išraiška – maždaug 1000 papildomų Šveicarijos frankų per metus.
Galimybė yra, bet neišnaudojama
Tiesioginės demokratijos naudą nulemia ne tik sprendimų, geriau atitinkančių piliečių interesus, priėmimas, bet ir gyventojų dalyvavimas politiniame procese, nuostata, kad jie gali daryti realią įtaką savo gyvenimui.
Galėtume prisiminti, kad tiesioginės demokratijos galimybė įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 9 straipsnis skelbia, kad „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“.
Vis dėlto šia galimybe bent iki šiol pasinaudojama itin retai. Nuo 1991 metų mūsų šalyje įvyko vos 7 referendumai. Per tą laiką buvo dar 14 bandymų inicijuoti referendumus įvairiais klausimais, tačiau visi jie nepavyko – nepakako piliečių parašų.
Nors Lietuvoje ilgą laiką diskutuojama, tačiau vis nesiryžtama liberalizuoti Referendumo įstatymo. Savo ruožtu valstybinė statistika mūsų šalyje vis dar išsiverčia be piliečių laimės lygio matavimų, o ką jau kalbėti apie demokratijos poveikio žmonių laimei sugretinimą su kitomis gėrybėmis – didesniu laisvalaikiu, socialiniu saugumu ar pinigais.
Galbūt žinodami, kad nepakankamas visuomenės dalyvavimas spendžiant valstybei svarbius klausimus kiekvienam gyventojui kasmet „kainuoja“, tarkime, 5-10 tūkstančių litų, pradėtume labiau domėtis, kas yra tie laimės tyrimai ir ryžtingiau gintume savo teisę spręsti.