Akivaizdu, jog jokia konstitucija negarantuos lygių teisių, jei jų mes nenorėsime patys. Turbūt per ilgus okupacijos metus išsiugdytas baudžiauninko sindromas verčia ją ir pasirašyti, prieš tai tinkamai neišnagrinėjus, o galbūt ir nepaskaičius. Svarbu pasirašyti pirmiesiems, parodyti šeimininkui lojalumą, sulenktą valstiečio nugarą ir žemai nuleista galva, su nutraukta kepure. Visiškai nesvarbu, ar ponas sėdi Kremliuje, ar Briuselyje.
Kodėl Lietuvos ūkininkas gauna mažesnes tiesiogines išmokas negu vokietis, anglas ar prancūzas? Kodėl skatinami pjaustyti ir atiduoti į metalo laužą savo laivelius Lietuvos žvejai, kodėl atominės jėgainės uždarymo klausimas pamažu tampa tik Lietuvos galvos skausmas, nors panašaus saugumo lygio atominių jėgainių dar ir šiandiena yra eksploatuojama? Kodėl graikai, gaudami didesnius atlyginimus, pensijas ir kitas socialines išmokas, protestuoja, o mes – fiskalinės drausmės pavyzdžiai Europoje prismaugdami savo biudžetininkus, pensininkus, socialiai jautriausią mūsų visuomenės sluoksnį, paklusniai kinkuojame galvas.
Tik kyla klausimas, ar tokios Europos ją vienydami norėjo R.Šumanas su bendražygiais? Šešios valstybės įkūrė Europos sąjungos pirmtaką Europos anglių ir plieno pramonės susivienijimą, tarpusavyje bendravo absoliučiai lygiais pagrindais, be jokių išlygų.
Dabar gi, gerokai prasiplėtus Europos sąjungai, kai kurioms valstybėms (daugiausiai ES senbuvėms) galioja nors ir neaprobuota konstitucija, užtikrinanti lygias teise, o kai kurioms (iš naujokių tarpo) galioja lygybė pagal Džordžą Orvelą, kur gyvulių ūkyje kiaulės tarp lygių vis tiek lygesnės.
Kodėl supjausčius mūsų žvejų laivelius į metalo laužą, žmonės lieka be profesijos, be užsiėmimo, praradę savo įprastą gyvenimo būdą daugumoje taip ir nesugebantys rasti sau vietos, kai tuo tarpu kitose valstybėse tokiems patiems žvejams siūloma ne supjaustyti laivus ir pragerti ant kranto pinigus, o padidinti dotacijas, žvejybos kvotas?
Apie lygybę ES doktrinose dažnai prisimenama tada, kai kalbama apie seksualinių mažumų teises. Čia, kitaip nei žemės ūkyje, mes jau visi lygūs. Ir čia mums skirtingai negu žemdirbiams, pinigų niekas negaili, kad tik greičiau užmirštume savo konservatyviąsias vertybes.
Neteigiu, kad būti ES blogai, visur bus blogai, jei nesirūpinsime savo valstybės interesais,. nesvarbu, kokia tai bus sąjunga – ES, NVS, Eurazijos ar O. Benderio tarpgalaktinė.
Dviejų greičių sąjungoje mes jau gyvenome 50 okupacijos metų, nenorinčius joje gyventi vežė į Sibirą, sodino į kalėjimus. Tada mes neturėjome pasirinkimo, tačiau važiavome didesniu greičiu nei kiti priverstinai į bendrą sąjungą suvaryti kaimynai.
Pas mus buvo tiesiami geresni keliai negu Rusijoje, Ukrainoje, nekalbant apie Tolimųjų Rytų arba šiaurinius ir pietinius kaimynus. Į „pribaltiką“ važiuodavo ekskursijos iš laisvos Europos žiūrėti kaip gerai gyvena „paprasti tarybiniai kolūkiečiai“. Toje sąjungoje, nors ir priverstinai, bet visgi važiavom didesniu greičiu, negu likusieji, todėl ir atgavus nepriklausomybę turėjome šiek tiek geresnes ekonomines sąlygas civilizuoto gyvenimo pradžiai.
Kodėl apie tai kalbu dabar, o ne prieš metus ar dvejus, kai jau buvo matyti, kad judėjimas ES vyksta dviem greičiais, o tiksliau gyvename dviejų gerovių standartais: vienas – senbuvėms šalims, o kitas – naujokėms.
Dabar Lietuvoje verda arši polemika dėl lenkų kalbos rašmenų naudojimo lietuviškuose dokumentuose, lyg tai būtų svarbiausias dviejų valstybių bendradarbiavimo aspektas. Mano nuomone, kur kas svarbiau Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio teiginys, kad Lietuva turėtų rinktis tarp regioninio dujų terminalo ir dujų jungties su Lenkija, nors strateginiai dokumentai numato viena ir kita.
Baltijos energijos rinkos jungčių planas numatantis dujų ir elektros energijos jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos yra įtrauktas į Europos komisijos strateginius dokumentus, kurių visoms narėms privalu laikytis, tačiau Lenkijos užsienio reikalų ministrui taip neatrodo. Galima daryti prielaidą, kad kaimynams naudingiau, kai mes perkame dujas brangiau nei jie, nes tokiu atveju mūsų produkcija tampa nekonkurencinga , nes bet kurio produkto gamybos kaštuose yra dujų kaina kaip viena iš sudedamųjų dalių. Panašu, kad R.Sikorskis norėtų, kad Lietuva ir toliau pirktų brangesnes dujas tiesiogiai iš „Gazprom“, kai tuo tarpu Lenkija pirktų pigesnes reversiniu būdu gaunamas iš Vokietijos.
Prieš dešimt metų teko vadovauti Susisiekimo ministerijos Tranzito ir geležinkelių transporto departamentui. Jau tuomet, kaip apie prioritetinį projektą, kalbėjome Varšuvos ir Helsinkio sujungimą pirmuoju geležinkelio transporto koridoriumi, tačiau lenkai prioritetu laikė antrą transeuropinį geležinkelio koridorių, jungiantį Varšuvą su Berlynu, ir investuoti į „Rail Baltiką“ neskubėjo, neskuba ir dabar. Tokių pavyzdžių galima rasti ne vieną, jie veda ne į sąjungos tvirtėjimą.
Tokių pavyzdžių galima rasti ne vieną, jie veda ne į sąjungos tvirtėjimą.
Lietuvos pirmininkavimo ES laikotarpiu atsiranda gera proga pabandyti pakeisti situaciją ir apsiginti nuo diskriminacinių sąlygų. Priešingu atveju, ši sąjunga neturės ateities, ir tik laiko klausimas, kada viskas subyrės.