G. Paluckas. Lenkų klausimu

 (202)
Jei tarpukariu būtume sutarę su lenkais, galbūt šansai išsaugoti nepriklausomybę būtų buvę didesni.
Gintautas Paluckas
Gintautas Paluckas
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Tuo „galbūt“ mes tuomet taip ir nepasinaudojome, nes santykiai su Lenkija ir lenkų tautine mažuma Lietuvoje buvo matomi ir suprantami tik per atplėšto Vilniaus prizmę. Tačiau tas „atplėšto Vilniaus“ vaizdinys mus persekioja ir šiandien.

Esame šventai įsitikinę, kad iki 1920 m. Vilnius buvo lietuviškas (etnine prasme). Todėl širdyse tebesinešiojame istorinį pyktį dėl lenkų įvykdytos Vilniaus polonizacijos, kurios „likučius“ – dabartinius Vilniaus lenkus – matome ir šiandien. Teisybės dėlei reikia pažymėti, kad iš daugiau kaip 470 tūkstančių to meto Vilniaus gyventojų, etninių lietuvių skaičius tesudarė apie 7 tūkstančius. Ir tik vėliau sekęs antrasis pasaulinis karas bei sovietų okupacija Vilnių rusino ir lietuvino.

Tuo tarpu tarpukario Lietuvos su centru Kaune kūrimosi procese lietuviškasis etnocentrizmas buvo labai ryškus. Lenkiškos mokyklos nefinansuojamos ir uždaromos, lenkų tautybės nurodymas asmens dokumentuose varžomas, vykdyta radikali žemės reforma, stipriai palietusi lenkų dvarininkus ir elitą. Paprastai tariant, siekta lenkus sulietuvinti ir asimiliuoti.

Sakysite, tai buvo tada... Šiandien mes jau kita tauta, kita valstybė. Su tuo aš tikrai nesiginčysiu. Tačiau akivaizdu, kad senų „įpročių“ taip lengvai neatsikratysi. Kuo skiriasi mūsų bukas, jokiais tvirtais argumentais nepaaiškinamas, užsispyrimas neleisti lenkams rašyti pavardžių savo gimtąja kalba nuo tarpukario Lietuvos pastangų lietuvinti lenkus draudžiant nurodyti savo tikrąją tautybę asmens dokumentuose? Sakyčiau, nelabai kuo.

O kuo skiriasi sistemingas lenkiškų mokyklų uždarinėjimas tada, nuo šių dienų mokyklų tinklo „optimizavimo“ pastangų Vilniuje? Tuomet nacionalizmas buvo atviresnis ir A.Smetonos režimo skatinamas. Šiandien mes formaliai atmetame nacionalizmo savo veiksmuose apraiškas ir remiamės finansiniais-ūkiniais argumentais. Tačiau rezultatas juk tas pats – kartu su pertvarkomomis mokyklomis nyksta etninė kultūrinė Vilniaus lenkų aplinka. Ši tylioji asimiliacija kelia pagrįstą lenkų pasipriešinimą.

Šis priešinimasis etninės daugumos, mūsų, t.y. lietuvių, sąmonėje iš naujo žadina atplėšto ir sulenkinto Vilniaus vaizdinius ir veda prie etninio susipriešinimo ir Vilniaus poliarizacijos tautiniu pagrindu. Ar tikrai šių dienų geopolitiniame kontekste mums šito reikia?

Akivaizdu, kad vis dar yra žmonių bei politikų, kuriems sunku suvokti stipresnės daugumos moralinę pareigą gerbti ir užtikrinti silpnesnės bendrijos tautinės tapatybės išsaugojimo poreikius. Tačiau toks suvokimas privalo atsirasti, nes jis yra būtina sąlyga mūsų sugyvenimui. 

Nuoširdžiai tikiuosi, kad beveik 100 metų yra pakankamas laiko tarpas suprasti savo klydimus ir šiandien jų nebekartoti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

M. Kuncaitis. Moderni vergystė – žaizda ant mūsų kūno

Nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą praėjo beveik 13 metų. Per šį laikotarpį, naudodamiesi ES piliečio teisėmis, daugiau nei 10 proc. Lietuvos piliečių pasirinko emigranto kelią. Vieni tai padarė dėl naujų iššūkių, patirties, karjeros galimybių; antri – dėl ekonominių aplinkybių; treti – apgauti siurrealią ateitį žadančių agentūrų.

A. Kubilius: R. Karbauskis turėtų atsakyti į kelis svarbius klausimus (6)

Suformuota nauja Vyriausybė. Galima pasidžiaugti, kad jos sudėtis atrodo tikrai geriau nei A. Butkevičiaus Vyriausybės. Nemažai ministrų teko pažinti bendruose darbuose kaip gerus savo srities profesionalus. Galima tikėtis, kad tai bus sveikai ambicinga, dinamiška Vyriausybė, pajudinsianti ne vieną ankstesnės apsnūdusios valdžios nespręstą problemą. Prie tokių pastangų esame pasirengę prisidėti ir mes, būdami konstruktyvia opozicija.

S. Gentvilas. Girtuokliai ir gurmanai: prieš ką kovos blaivininkai? (135)

Girtuoklis ir gurmanas prasideda iš tos pačios „g“ raidės. Jie abu vartoja alkoholį. Bet čia, rodos, ir baigiasi jų bendrystė. Tačiau ne visiems taip atrodo. Radikalūs blaivininkai ir naujasis sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, įžengę į Seimą, kiekviename gurmane mato girtuoklį.

Ž. Pavilionis. Perl Harboras: JAV ir Lietuva (23)

Lygiai prieš 75 metus JAV patyrė smūgį, kuris pakeitė istorijos eigą. Išnaudojusi visas galimybes JAV pasimokė iš istorijos ir įsitraukė į karą prieš totalitarinį režimą... sudarydama sąjungą su kitu totalitariniu režimu. Vėliau sekė pergalė ir... Jalta.

V. Mazuronis. Valstiečių-žaliųjų siekis didinti žmonių pajamas – sveikintinas (39)

Naujoji Vyriausybė dar laukia starto, bet ietys viešojoje erdvėje ir „naujajame“ Seime jau laužomos kaip reikiant. Nors koalicinėje Vyriausybės programoje nebeliko dalies rinkiminių pažadų, visgi programa yra socialiai orientuota – už tai galima tik pasveikinti. Žmonių pajamų didėjimas privalo tapti pagrindiniu valstybės prioritetu – tai sakiau ir Darbo partija sakė ne kartą.
Sužinokite kaip
BALSUOTI
Atsispausdinkite rinkėjų
KORTELĘ