Deja, socialdemokratai nėra pirmasis jų pasirinkimas. Praėjusią savaitę su vienu tokiu jaunu žmogum apie tai kalbėjomės.
Mane nustebino tai, kad pagrindinis priekaištas buvo ne dėl to, jog partijai trūksta kairumo ekonomikos ir progresyvumo žmogaus teisių bei socialinio teisingumo srityse. Nors tų dalykų, jaunų leftistų nuomone, tikrai trūksta. Bėda ta, kad nėra tikėjimo, jog to kairumo socialdemokratų partijoje ateityje bus daugiau. Jauni žmonės netiki, kad pokyčiai socialdemokratų partijoje yra įmanomi.
Šią abejonę iš mano sutiktų žmonių pastaruoju metu aš girdžiu labai dažnai. Ir kiekvieną kartą man tenka tas abejones ir keistus stereotipus griauti. Socialdemokratų partija nėra vienos minties ar požiūrio monolitas. Pažiūros kinta nuo per naktį į socialdemokratus konvertuotų marksistų (komunistų) iki klasikinių Europos socialdemokratų, nuo A. Giddens‘o „trečiakelininkų“ iki Podemos ir Syriza gerbėjų, nuo A. Pavilionienės LGBT ir kitų žmogaus teisių aktyvistų „frakcijos“ iki aršių „tradicinės šeimos“ gynėjų. Ir visa tai – vienoje partijoje.
Jums galbūt sunku tuo patikėti, nes viešoje erdvėje girdite ir matote visai ką kita, nei aš dabar pasakoju, tačiau jūs patys renkatės, ką girdėsite ir kokias idėjas socialdemokratai rinksis įgyvendinti būdami valdžioje. Šį svarbų klausimą sprendžia toks „nesvarbus“ dalykas kaip reitingas, t.y. tie skaičiukai rinkimų biuletenyje, kuriuos jūs įrašote į langelius, išnagrinėję partijos siūlomą kandidatų sąrašą.
Mane stebina daugelio mano kalbintų žmonių atsainumas, kalbant apie reitingavimą rinkimų metu. Randama daugybė pasiteisinimų – mano nuomonė nieko nelemia, partija, sustačiusi sąrašo eilę, žino geriau, koks gi skirtumas – visi jie vienodi. Tai yra esminė klaida, nes labai dažnai, kas bus Seimo nariu, nusprendžiama kelių dešimčių ar šimtų reitingo balsų skirtumu.
Ir štai čia norėčiau grįžti prie anksčiau minėto pokalbio su vienu jaunu, akivaizdžiai išreikštų kairiųjų pažiūrų, žmogumi.
Aš: Palaikysi per rinkimus?
Jis: Ne. LSDP tik apsimeta kairiąja, nors tokia iš tiesų nėra. Pasikeisit, palaikysiu.
Aš: Palaikyk ir mes pasikeisim.
Jis: Įrodyk, kad galit.
Visi tokie pokalbiai baigiasi taip pat ar panašiai. Kas tie progresyvieji, kairieji, žmogaus teisių gynėjai, kuriuose kylanti jaunimo kairumo banga matytų savo pažiūrų atstovavimą ir socialdemokratų pokyčių viltį?
Jei jūs esate kairokų ekonominių pažiūrų ir palaikote liberalesnes nuostatas žmogaus teisių atžvilgiu (tačiau rinkdamiesi socialdemokratus bijote apsigauti), mano galva, būtų verta atkreipti dėmesį į Rasą Budbergytę, Liną Jonauską, Marių Skarupską, Aušrinę Pavilionienę, Jurą Poželą, Liną Linkevičių, Ramūną Buroką, Benediktą Juodką.