G. Landsbergis. TS-LKD – kur link?

 (155)
Prisipažinsiu – nesitikėjau, jog pirmininko rinkimų kova pasibaigs jau po pirmojo turo. Sulauktas palaikymas įkvepia ir leidžia drąsiai brėžti tolesnę TS-LKD kryptį.
Gabrielius Landsbergis
© DELFI / Orestas Gurevičius

Ateinančius ketverius metus bendražygius kviesiu kurti plačią ir atvirą skėtinę partiją, savo veikloje besivadovaujančią autentiška valstybės vizija, atsakomybe ir nuosaikumu sprendžiant jautriausias visuomenės problemas.

Vietoj „apgultos tvirtovės” – auganti ir atvira bendruomenė

Turime tęsti darbą, kurį pradėjome prieš dvejus metus – atvesdami į partiją naujus žmones bei padėdami jiems rasti savo vietą mūsų bendruomenėje, eidami ten, kur tradiciškai eiti privengdavome ir kalbėdami su tais, kurie dažniausiai už mus nebalsuodavo.

Reikia žengti antrąjį žingsnį, leisiantį galutinai atsikratyti „apgultos tvirtovės” mąstymo būdo ir tapti išties atvira bendruomene.

Tam jau artimiausiu metu siūlysiu mūsų partijos kandidatus į Prezidentus, merus, Europos Parlamento ir Seimo narius, o vėliau – ir partijos pirmininkus, rinkti atviruose rinkimuose, kuriuose balsuoti galės ne tik TS-LKD nariai, bet ir visi mums prijaučiantys piliečiai.

Tačiau to negana. Norėdami išnaudoti visą mus palaikančių visuomenės narių potencialą, turime telkti žmones tiek partijos viduje, tiek ir greta jos – kaip rėmėjus, palaikytojus ar talkininkus. Ypatingą dėmesį skirsiu bendradarbiavimui su vietos bendruomenėmis ir jų lyderiais, palaikančiais mūsų atstovaujamas idėjas, kviesdamas juos prisidėti prie bendrų darbų Lietuvai.

Atsakinga vakarietiška partija

TS-LKD, sekdama vakarietiškų partijų, tokių kaip Vokietijos CDU, pavyzdžiu, turi tapti skėtine politine jėga, savyje talpinančia platų spektrą centro-dešinės politinių nuostatų – nuo krikščioniškosios demokratijos iki nuosaikiojo konservatizmo. Dėsiu visas pastangas, kad po šiuo skėčiu girdimi ir atstovaujami jaustųsi visi mūsų bendruomenės nariai. Kad pagaliau taptume tikrai vieningi bei verti Tėvynės sąjungos – sąjungos dėl Tėvynės – vardo.

Tik tokia, susitelkusi, nesiblaškanti ir vidinio susipriešinimo neskaldoma politinė jėga bus pajėgi atremti galvą vis aukščiau keliančio populizmo iššūkį. Mūsų uždavinys – į Lietuvos politiką sugrąžinti sveiką protą, atsakomybę ir darbą vardan bendrojo gėrio. Būtent sveiko proto atsvaros šiandien ypač trūksta Lietuvos politikai, kur gerai neapmąstyti, vienadienėms aistroms pataikaujantys ir todėl nepaprastai žalingi sprendimai tampa kone kasdienybe.

Nuosaikumas – sveiko proto protestas prieš nenormalumą

Vakarų pasaulyje siaučiant populistiniam gaivalui, neaplenkusiam ir Lietuvos, reikalinga ypatinga politikų ir juos renkančių piliečių drąsa nepasiduoti bukos politinės retorikos ir supaprastintos tikrovės vilionėms. Tokia drąsa yra nuosaikumas, politikoje reiškiantis ne principų neturėjimą, o gerai apmąstytą šių principų gynimą. Nuosaikumo principingumas atsiskleidžia normalumo proteste prieš politiką niokojančią populizmo barbarybę – panieką autoritetui, geram skoniui ir sveikam protui.

Todėl būti nuosaikiu politikoje yra ne kas kita, kaip ginti tai, kas normalu, civilizuota, racionaliai pagrįsta. Paprastai tariant, nuosaikumas politikoje reiškia mažiau apsimestinio, rėksmingo teisuoliškumo ir daugiau įsiklausymo bei pagarbos žmonėms, vardan kurių dirbama. Nuosaikumas jungia tradiciškai mūsų bendruomenei būdingą rūpestį valstybės ateitimi – visapusišku jos saugumu bei materialiniu gyvybingumu – su konservatyvia visuomenės vizija – stipriomis bendruomenėmis, galimybių lygybe ir pagalba pažeidžiamiausiems visuomenės nariams.

Turime suprasti, kad kova su skurdu ir socialine atskirtimi nėra tik politinės kairės rūpestis, išsivažinėjantys regionai nėra vien ten gyvenančių žmonių reikalas, o švietimas nėra tik dar viena biudžeto eilutė. Galimybių lygybės užtikrinimas – būtent tai matau kaip esminį TS-LKD tikslą. Nesvarbu, kokiai socialinei grupei žmogus priklauso ar kurioje šalies dalyje jis gyvena, valstybės pareiga yra užtikrinti, kad visi mūsų piliečiai turėtų galimybę savo darbu ir pastangomis susikurti gerovę savo šalyje.

Eime drauge

Nuoširdžiai tikiu, kad susitelkę, nesižvalgydami atgal bei atsiverdami, o ne statydami naujas sienas, paklosime pamatus ateities pergalėms. Kelias nebus lengvas, bet kviečiu – eime drauge!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

A. Skaistys. Korupcija ir kolaboravimas – dvi vienos ydos pusės (54)

Kaip žinome, su korupcijos reiškiniu bandoma kovoti visais lygiais: tarptautiniu, nacionaliniu, nevyriausybiniu, žinybiniu... O kaip su kolaboravimu? Vienareikšmio atsakymo nėra. Akivaizdu, kad abu šie reiškiniai – vieno, valstybingumą ardančio, medžio šakos. Ne veltui jie uždrausti baudžiamuoju įstatymu. Jei sakysite, kad tai visiškai skirtingi dalykai, tai iš pirmo žvilgsnio pozicijų būsite teisūs.

M. Sinkevičius. Romos sutarčiai – 60 metų. Ar kartu minėsime ir 100-ąsias metines? (56)

Šių metų kovo 25 d. sukanka 60 metų nuo Romos sutarties pasirašymo. Jos pagrindu 1957 m. Prancūzija, Vokietija, Italija ir trys Beniliukso valstybės įsteigė Europos ekonominę bendriją – organizacijos, šiandien vienijančios 28 Europos valstybes, tarp jų ir Lietuvą, ir nuo 1993 m. vadinamos Europos Sąjunga, pirmtakę.

G. Kirkilas. ES ateities scenarijus – naujas taikos ir gerovės pažadas (30)

Šių metų kovo 25 d. Romos sutarčiai sukanka 60 metų. Tai pačiai sutarčiai, kuria 1957 m. Prancūzija, Vokietija, Italija ir trys Beneliukso valstybės įsteigė Europos Ekonominę Bendriją, pradėjusią veikti 1958-ais ir tapusią Europos Sąjungos (ES), sukurtos 1992 metais jau pagal Mastrichto sutartį, pirmtake.

G. Markovičienė. Lietuvoje diskriminuojami... lietuviai (27)

Vilniaus miesto savivaldybė rengia naują tvarką, kuriai įsigaliojus, romų tautybės asmenys, gyvenantys sostinės Kirtimų rajone esančiame tabore, gautų išskirtines sąlygas, lyginant su visais kitais žmonėmis. Argumentas – esą tik taip įmanoma paskatinti romų išsikraustymą iš taboro.

V. Kernagis. „Užsikonservavę“ Trakai (ne)nyksta (53)

Tik pradėjus domėtis Trakuose nusistovėjusiu su kultūros paveldu bei verslo investicijomis susijusiu klausimu, nemažai daliai viešosios erdvės veikėjų kilo klausimų, pastebėjimų bei nuogąstavimų: „Trakus ketinama užstatyti dangoraižiais, nugriauti pilį, o vietoje jos saloje padaryti golfo laukus!“. Neva, jau atrieda investicijų buldozeriai, nušluosiantys viską: ir karaimiškas trobeles, ir bažnyčias, ir unikalų landšaftą.