Šios mums draugiškos šalys buvo užpultos ir dalis jų teritorijos okupuota, nes jos nori eiti Vakarų link ir būti Europoje, o ne Vladimiro Putino kuriamoje Eurazijoje.
Pasaulio ir Lietuvos ekspertai sutaria, kad galimi kiti Kremliaus taikiniai – Moldova ir Baltijos valstybės.
Jau dabar Rusija prieš mus vykdo intensyvų propagandinį karą. V. Putinas skelbia, kad Lietuva ir Lenkija ruošė smogikus, kurie įvykdė fašistinį perversmą Ukrainoje. Tad nenustebkime, jei netrukus ir mes būsime paskelbti „fašistais“, kurie skriaudžia rusakalbius gyventojus Baltijos šalyse, todėl Rusija imasi juos ginti. Po propagandinio karo paprastai seka tikras karas.
Visai šalia Lietuvos – Kaliningrade – Rusija jau pradėjo žvanginti ginklais, o keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus į Rytus – autoritarinėje Baltarusijoje – taip pat budi, šiomis dienomis dar pastiprinta Rusijos atsiųstais naikintuvais, kariuomenė. Taip pat nepamirškime, kad dar šį rudenį Lietuvos pasienyje baltarusiai su rusais vykdė plataus masto (iki 70 tūkst. karių) puolamąsias karines pratybas. Tad mes šiandien nebegalime būti tikri dėl savo saugumo.
Ką visi kartu turime daryti, kol dar nėra per vėlu?
Agresorius puola tada, kai žino, kad įbauginta auka neišdrįs pasipriešinti arba pasipriešinimas bus silpnas ir lengvai įveikiamas.
Jeigu būsime pasirengę ryžtingai gintis ir prašysime pagalbos, mūsų sąjungininkai NATO mums padės. Jeigu būsime išsigandę ir neryžtingi bei pataikausime Rusijai, vėl galime ilgiems šimtmečiams prarasti dalį teritorijos (Klaipėdą ar Vilniaus kraštą) ar netgi visą Lietuvą, savo laisvę ir Nepriklausomybę.
Šiandien JAV jau padeda stiprinti mūsų saugumą – į Lietuvą atsiųsti papildomi naikintuvai. Svarbus politinis signalas yra ir JAV viceprezidento Joe Bideno vizitas Vilniuje, dar sykį patvirtinantis, kad pavojaus valandą nebeliksime vienui vieni.
Tačiau nepaisant šių sveikintinų ir džiuginančių žingsnių iš amerikiečių pusės, deja, kol kas susidaro įspūdis, kad mūsų saugumas labiau rūpi mūsų partneriams iš už Atlanto negu mums patiems. Privalome atlikti savo namų darbus ir turėti adekvačią gynybą, kuri neleis agresoriui šeimininkauti Lietuvos teritorijoje tol, kol sulauksime NATO pastiprinimo.
Todėl norėtųsi paraginti Vyriausybę, kad ši:
1. Jau šiemet didintų finansavimą gynybai. Šiandien gėdingai skiriame kone mažiausiai lėšų iš visų valstybių narių (vos 0,77% nuo BVP, kai esame įsipareigoję skirti bent 2%) ir toliau ignoruojame NATO partnerių raginimus tai pakeisti.
2. Valstybės lygiu paragintų sąjungininkus dislokuoti PATRIOT raketų bei radarų sistemą ir įkurti JAV karinę bazę Lietuvoje.
3. Padidintas lėšas gynybai išnaudotų maksimaliai efektyviai ir racionaliai – investuotų į prieštankinę ir priešlėktuvinę ginkluotę bei stiprintų mobilizacinio rezervo pajėgumus.
4. Stiprintų nepakankamus kibernetinės gynybos pajėgumus ne tik plečiant kibernetinės gynybos įstatyminę bazę, bet ir pritraukiant bendradarbiavimui technologiškai pažangų privatų sektorių ar patriotiškus programuotojus.
5. Aktyviau bei efektyviau viešintų savanoriškos karinės tarnybos, bazinių karinių mokymų ir dalyvavimo Šaulių sąjungos veikloje privalumus.
6. Suformuotų aiškius pilietinio pasipriešinimo planus, kad kilus grėsmei ar mobilizacijos metu kiekvienas šalies pilietis žinotų, kaip geriausiai jis gali prisidėti prie šalies gynybos.
Specialistai, dirbantys krašto apsaugos srityje, puikiai žino, kiek veiklos NATO vykdo Baltijos šalyse. Visuomenei matoma tik maža dalis viso nuveikiamo darbo – daugiausia pastebime NATO lėktuvus, ypač, kai valstybinių švenčių metu jie praskrenda virš didžiųjų miestų drebindami orą.
Žiniasklaida atkreipia dėmesį į vykstančias pratybas, ypač tokias dideles, kaip Steadfast Jazz, vykusias praeitais metais. Tačiau didžioji darbo dalis yra nematoma: žvalgybiniai skrydžiai virš Lietuvos teritorijos, konsultacijos, mokymai – visa tai ne mažiau svarbu, nors apie tai ir nėra garsiai kalbama.
Kad ir kaip būtų, matomoji galia (angl. visible power) yra itin svarbi, nes ji siunčia signalą ir visuomenei, kad gynyba yra reali ir apčiuopiama. Kai JAV ambasada Vilniuje pranešė apie papildomų šešių lėktuvų atskridimą į Šiaulių oro uostą, socialiniai tinklai pratrūko džiaugsmu – visuomenė pasijuto saugesnė. Todėl PATRIOT sistemų dislokavimas ar rotacinių amerikiečių pajėgų atsiuntimas šia prasme būtų ypač reikšmingas.
Priešui taip pat siunčiama žinia: mes turime ginklus ir nebijosime jais pasinaudoti, kai/jei laikas ateis. Neapsimetame beginkliais, varganais, vien tik užuojautos vertais vargšeliais. Ne, mes istorijos pamokas išmokusi, ori ir savo teritoriją ginti pasiruošusi valstybė.
Jeigu pritariate išsakytoms mintims – kviečiu rašyti Lietuvos gynybą raginančius stiprinti laiškus Seimo nariams ir Vyriausybei, skirti laiko ir padalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose ar bent dalintis šiuo tekstu, nes tik visi kartu galime parodyti, kad tai svarbu ir veiksmų reikia imtis neatidėliojant, nes nežinia, ar rytoj nebus per vėlu.