Jame sakoma, kad ginklu užpuolus vieną NATO narę, kitos laikys tai savo pačių užpuolimu.
Tai reiškia, kad ir siauras smėlio ruožas palei Baltijos jūrą ar 80 kvadratinių kilometrų prie Narvos upės turės būti ginamas. Kitaip – NATO neliks.
Lietuva, įstojusi į NATO, nenorėjo perskaityti trečiojo Vašingtono sutarties straipsnio, kuris sako: „Kuo efektyviau siekdamos šios Sutarties tikslų, Šalys, kiekviena atskirai ir kartu, nuolatinėmis ir veiksmingomis savo pačių bei tarpusavio paramos priemonėmis palaikys ir plėtos individualų ir kolektyvinį pajėgumą ginkluotam užpuolimui atremti“.
Gražios euforijos apimta tuometinė Lietuvos valdžia 2004 metais iš esmės pakeitė gen. J. Kronkaičio sukurtą Kariuomenės vystymosi koncepciją. Pagal ją Lietuvos Kariuomenė turėjo visų pirma užtikrinti savo teritorijos apginamumą. Buvo suplanuotos kelios reguliariosios kariuomenės brigados su privalomos tarnybos kariais ir tinkamo dydžio gerai parengtu rezervu.
Tačiau visa tai buvo sugriauta. Pradėta kurti „maža mobili profesinė“ kariuomenė be krašto gynybos planų ir su iš esmės vienintele orientacija į tarptautines operacijas. Taip Lietuvoje vietoje kelių brigadų liko tik viena su iš esmės vieninteliu neblogai aprūpintu ir užpildytu batalionu.
Šiandien V. Putinas privertė Vašingtono sutartį perskaityti iš naujo ne tik Lietuvos politikos formuotojus, bet ir patį NATO. Trečiasis straipsnis minimas visuose svarbiuose gynybos forumuose.
Iš esmės šis straipsnis reiškia, kad už teritorinę gynybą savo šalyje yra atsakingi jos šeimininkai. Vadinasi, teritorinė gynyba sugrįžta kaip svarbiausias NATO gynybos principas.
Jau aišku, kad reikia mažiausiai po batalioną sąjungininkų pajėgų kiekvienoje iš Baltijos valstybių, būtina sustiprinti oro gynybą moderniausia priešlėktuvine ir priešraketine ginkluote, žymiai kiečiau saugoti sienas, dar efektyviau vykdyti žvalgybą.
Tačiau niekas kitas, tik mes patys galime užtikrinti, kad būtų vykdomas NATO trečiojo straipsnio efektyvumas. Tam reikia vėl energingai ir per trumpiausią įmanomą laiką sugrįžti prie pamatinių gynybos principų – teritorinės gynybos.
Prezidentės bei Kariuomenės vado iniciatyva darbai pradėti. Atsisakyta ydingo mažos ir tik profesionalios Kariuomenės principo. Sugrįžo šauktiniai, eiliniais kareiviais užsipildė batalionai, įkurta antra brigada, bus kuriama iš tarnybą baigusių šauktinių bei kitų rezervo karių sudaryta rezervo brigada.
Tačiau šiandien nėra iki galo atsakyta į klausimą, kokio dydžio ir per kiek laiko sukursime tinkamai parengtą rezervą? Estai, nesusigundę šauktinių naikinimu, jau dabar šalia savo reguliariosios kariuomenės, turi apie 60 tūkstančių parengtų vyrų ir moterų. Mes – tik apie 3 tūkst., skaičiuojant ir šauktinius, kurie netrukus išeis į atsargą.
Jei ir toliau nekelsime sau žymiai ambicingesnių tikslų, reikalingą 60 tūkstančių rezervą turėsime tik po 30 metų! Mat, kasmet šaukiame tik po 3 tūkstančius jaunuolių.
Gerai parengta ir krašto gynybai nusiteikusi visuomenė – vienas iš svarbiausių priešo atgrasymo elementų. Būtent todėl Kremliaus propaganda nesustodama skleidžia žinutes per Lietuvos miestus, miestelius ir kaimus apie tai, kad neverta galvoti priešintis, o kas gi mus puls, nereikia čia jokių NATO bazių, tylėkime, būkime neutralūs...
Tačiau mūsų istorinė patirtis liudija ką kita. Iki 1940-ųjų buvo siekiama palaikyti kuo geresnius santykius su Stalino SSRS. Nepadėjo. Nepadės ir dabar. Yra tik vienintelis kelias – atgrasyti nuo minties čia vėl ateiti. Atgrasymo priemonės žinomos, bet šiandien dar visko nepadarėme.
Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai įpareigoja visus Lietuvos piliečius parengti gynybai. Konstitucinio Teismo 2009 metų rugsėjo 24 d. nutarime pabrėžta būtinybė tinkamai parengti piliečius šalies gynybai, o įstatymo leidėjas įpareigojamas nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos teisinės prielaidos piliečius iš anksto tinkamai parengti tam, kad paskelbus mobilizaciją jie galėtų tinkamai vykdyti savo konstitucinę pareigą ginti valstybę.
Dar Vytauto Landsbergio vadovaujamas Seimas 2000 metais priėmė svarbų įstatymą, kurio aktualumas ypač išryškėjo pastaruoju metu. Gaila, kad juo nesivadovauja dabartinis Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, kai kalba apie šauktinius.
Taigi, Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymas teigia, jog agresijos atveju Lietuvos Respublikos gynyba ir pasipriešinimas agresoriui yra visuotinis.
Lietuvos Respublikos ginkluota gynyba yra besąlyginė. Ji negali būti saistoma agresijos masto ir jokių kitų sąlygų. Niekas negali varžyti Tautos ir kiekvieno piliečio teisės priešintis agresoriui ar okupantui. Lietuva ginasi ir priešinasi agresijai, nelaukdama, kol bus suteikta tarptautinė pagalba.
Šios svarbios nuostatos turi būti žymiai energingiau įgyvendinamos praktikoje. Visi žmonės turi būti p a r e n g t i gynybai. Neužtenka kelių šimtų egzempliorių brošiūrų. Reikia visuotinės gynybos sistemos. Jos pagrindiniu kertiniu akmeniu turi būti visuotinė karinė tarnyba. Esmė – visi mokyklas baigę jaunuoliai turi stoti į karo tarnybą. Ji trunka tik 9 mėnesius, todėl tai labai trumpas epizodas žmogaus gyvenime. Tačiau, kaip rodo patirtis, tarnyba kariuomenėje duoda labai daug ir jaunam žmogui, ir valstybei.
Ypatingai vertingos yra Suomijos ir Izraelio patirtys. Šiose valstybėse karo tarnyba tapo svarbia tautos savastimi. Suomija yra vienintelė valstybė Europos Sąjungoje, kurioje į klausimą, ar gintų savo kraštą, teigiamai atsako net 85 procentų žmonių. Visi sutinka, kad toks žmonių nusiteikimas yra dėl visuotinės ir teisingos karo tarnybos.
Izraelio valstybėje visuotinė tarnyba kariuomenėje, ekspertų vertinimu, padėjo sukurti itin veržlią ir gerai funkcionuojančią ekonomiką. Mat, kariuomenė jauniems žmonėms suteikia daug savybių, kurios itin padeda tolimesniame gyvenime.
Šiandien galiojanti sistema, kai kasmet loterijos principu sudaromi šauktinių sąrašai, visuomenėje sulaukia nemažai kritikos. Ir nors net 68 proc. žmonių pasisako už šauktinius, pati sistema turėtų būti peržiūrėta. Į kariuomenę reikia kviesti tuoj po mokyklos ir visus, kuriems tarnauti leidžia sveikata. Toks sprendimas padėtų visiems pasiruošti gynybai, tarnaujančių skaičiai būtų didesni, žymiai sparčiau būtų parengtas reikiamo dydžio rezervas.
Suprantama, kad Kariuomenė turi pasiruošti gerokai didesniam šauktinių skaičiui. Tam reikia daugiau kareivinių, instruktorių, ekipuotės. Tačiau jei jau šiais metais susitartume ir nustatytume įmanomai trumpiausią laiką, per kurį nuosekliai pereitume prie visuotinės tarnybos, tai padaryti galėtume per 3-4 metus.
Yra sutarta, kad pasirašytas partijų susitarimas dėl gynybos turi būti kasmet peržiūrimas. Tai bus daroma šių metų gegužės mėnesį. Dabar kaip tik laikas susitarti dėl dar vieno žingsnio – tinkamo ir visaapimančio piliečių parengimo krašto gynybai.
Tam, kad karo mūsų žemėje niekada nebūtų.