Kas vyksta Rytų Ukrainoje?
Avdejevka nuolat apšaudoma nuo pat 2014-ųjų – net ir pasirašius Minsko susitarimus – kadangi šio miesto kontrolė suteiktų reikšmingų pranašumų. Be strateginės reikšmės kelio, čia dar yra didžiausia Europoje akmens anglies apdirbimo gamykla, svarbi Donbaso metalurgijos pramonei.
Avdejevkoje praėjusią savaitę per vieną parą suskaičiuota kone 11 tūkstančių sprogimų. Kol mes galvojame, kokios čia dar reikia pagalbos, nes jaučiamės jau tarsi viską padarę, girdisi perspėjimai, kad bandymų pralaužti gynybinę liniją smaigalys artimiausiu metu gali smogti ir Mariupoliui.
Savaitgalį Avdejevkoje pavyko atstatyti elektros ir vandens tiekimą, bet, nesiliaujant sunkiosios artilerijos atakoms, mokyklos uždarytos, vaikai sėdi apšaudomuose namuose, o suaugusieji ieško, kaip sutaisyti išsprogdintas namų sienas, išdaužytus langus, susišildyti ir pavalgyti.
Ką galime padaryti?
Galėtumėme siųsti specialistus, kurie padėtų išvalyti teritorijas nuo nesuveikusių sprogmenų. Galėtume prisidėti prie to, kad vietos gyventojams būtų išrūpinta kuro, generatorių, mobilių šildymo krosnelių ar lauko virtuvių. Šiandien fronto zonoje gyvenantiems ukrainiečiams reikia maisto ir medikamentų, paramos namams suremontuoti, medicininės ir psichologinės pagalbos. Ukrainos pusėje humanitarinės pagalbos teikimą pafrontės miestams koordinuojančios institucijos, neabejoju, noriai padės sprendžiant dėl optimaliausio varianto.
Susitikimai Briuselyje – be abejo svarbūs, tačiau raginčiau ministrą pirmininką vykti į Ukrainą ir net apsilankyti fronto linijoje – Mariupolyje, Šyrokyne ar Avdejevkoje – parodyti solidarumą bei pademonstruoti, kad mes neapleidžiame Ukrainos. Kad neieldžiame jos pamiršti pasauliui, o ne vien tik diskutuojame šiltose posėdžių salėse už uždarų durų. Taip pat aktyviomis diplomatinėmis priemonėmis turėtume prisidėti prie ESBO misijos stiprinimo, nešaudymo zonų sukūrimo ir, galų gale, realaus ugnies nutraukimo.
O svarbiausia, ministrui pirmininkui reikėtų koalicijos partnerių paprašyti susilaikyti nuo tolesnių pareiškimų apie pasimokymus iš Rusijos bei abiejų pusių atsakomybę. Drąsus ir aiškus įvardijimas, kas yra agresorius, o kas – auka, šiuo metu ypatingai svarbus.
Nėra jokios krizės Rytų Ukrainoje, yra Rusijos karas prieš Ukrainą. Linkiu, kad nenutiktų taip, kad kol sugalvosime kuo galime padėti, apskirtai nebeliks kam padėti.