Politika yra kur kas daugiau nei vien sugebėjimas perskirstyti valstybės išlaidas.
Gabrielius Landsbergis
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Tačiau nuo to, kaip administruojamos valstybės lėšos, reikšminga dalimi priklauso kiekvieno Lietuvos žmogaus gyvenimo kokybė.

Dėl šios priežasties teisingumas ir atsakinga lyderystė turėtų būti pamatiniai principai planuojant valstybės biudžetą. Deja, kaip matyti iš naujo 2016 m. biudžeto projekto, jį parengusiai socialdemokratų vyriausybei šių savybių pritrūko. Atsakingi lyderiai turi dirbti mąstydami ne tik apie kitus metus, bet ir apie būsimą kartą. Tačiau, nepaisant ankstesnių pažadų, vyriausybė per visą valdymo kadenciją nesugebėjo pasinaudoti ekonominiu augimu, nesubalansavo biudžeto ir net ekonomikai augant Lietuvai toliau didina skolų naštą.

Dabartinės vyriausybės nenorą taupyti Lietuvos gyventojų pinigus įrodo pačios vyriausybės pateikti skaičiai. Nors kitąmet planuojama (beje, pernelyg optimistiškai) surinkti vos 0,2 proc. didesnį biudžetą nei šiemet, vyriausybė jau pasiryžo išleisti 268 milijonais eurų didesnę sumą. Lyginant su šiais metais, biudžeto deficitas išaugs dvigubai ir bus didžiausias per pastaruosius penkerius metus. Savaime suprantama, skylė, atsiradusi iš gautų pajamų ir išlaidų skirtumo, turės būti užkamšyta skolintais pinigais.

Dėl polinkio išlaidauti vyriausybę neseniai perspėjo ir Valstybės kontrolė, atkreipusi dėmesį į pernelyg didelį vyriausybės prognozuojamą valdžios sektoriaus deficitą. Tačiau noras išlaidauti greičiausiai viršys socialdemokratų vyriausybės viltis išlaikyti net ir 1,3 proc. BVP siekiantį biudžeto deficitą.

Nors šiais metais valstybei pavyksta efektyviau nei anksčiau vykdyti mokesčių surinkimą, kai kurių mokesčių, pavyzdžiui, pridėtinės vertės, surinkimas atsilieka nuo plano. Jeigu su didesniais mokesčių surinkimo sunkumais vyriausybė susidurs ir kitąmet, tikėtina, kad biudžeto deficitas gali pasiekti ribą, kuomet kyla grėsmė sulaužyti fiskalinės drausmės įsipareigojimus ne tik Lietuvos valstybei, bet ir Europos Komisijai. Kaip taikliai pastebėjo Didžiosios Britanijos iždo kancleris konservatorius Geroge’as Osborne’as, „Graikijos atvejis parodė, kad valstybę, nustojusią kontroliuoti savo skolas, galiausiai kontroliuoti pradeda pačios skolos”.

Atsakymo, kodėl, valstybei vis efektyviau surenkant mokesčius, socialdemokratų vyriausybė toliau didina Lietuvos skolą, toli ieškoti nereikia. Vienas ryškiausių atsakingos lyderystės trūkumo simbolių – sparčiai mažėjant gyventojų skaičiui nuolat didėjanti biurokratų armija. Tai rodo, kad Lietuva, deja, šiandien žengia ne Šiaurės šalių ar kaimyninės Estijos keliu, bet klaidžioja Pietų valstybių išmindžiotais šunkeliais.

Per pastaruosius porą metų valstybiniame sektoriuje dirbančių darbuotojų skaičius išaugo 7,2 tūkstančiais, kai per tą patį laiką gyventojų šalyje sumažėjo 53,7 tūkstančiais. Dėl to nuosekliai didėja 1 tūkst. gyventojų tenkančių valstybės tarnautojų skaičius. Šiais metais šis santykis pasiekė 13 proc. ir yra aukščiausias per visą laiką kuomet pateikiama statistika.

Premjero Butkevičiaus vadovaujama vyriausybė iki šiol nepajudino nė piršto, kad gyventojų netenkančioje Lietuvoje būtų pradėtas spręsti gausėjančios valstybės tarnautojų kariaunos klausimas. Ir čia neapleidžia nuojauta, kad išmintingiau elgiasi vis dėlto ne mūsų, o Estijos vyriausybė. Pastaroji net ir ekonominio pakilimo laiku valstybės tarnautojų skaičių mažina po kone tūkstantį per metus. Nusprendusi panašiu tempu modernizuoti valstybės valdymo sistemą, vyriausybė per 5 metus galėtų sutaupyti milijonus apie 100 mln. eurų. Kadangi nuodugnios peržiūros reikalaujančių panašių biudžeto eilučių vyriausybės pateiktame projekte netrūksta, socialdemokratų toliau tęsiamas išlaidavimas už skolintus pinigus yra visiškai neatsakingas.

Ką darytume kitaip?

Nesena Lietuvos ir Estijos patirtis rodo, kad išmintinga yra ne išlaidaujanti, o atsargas kaupianti valdžia. Todėl, besitęsiant Lietuvos ūkio augimui, būtina pasinaudoti proga ir ne tik subalansuoti biudžetą, bet ir iš biudžeto perviršio pradėti kaupti rezervo fondą. 3-5 proc. BVP siekiantis rezervo fondas sušvelnintų galimų ekonominių sukrėtimų padarinius ateityje ir tarptautinėms rinkoms siųstų aiškų signalą apie patikimą bei prognozuojamą Lietuvos fiskalinę politiką. Taip būtų sukurtas draudimo polisas, visiems Lietuvos žmonėms užtikrinantis ekonominį saugumą ir stabilumą.

2014-2020 metų laikotarpiui Europos Komisija Lietuvai skyrė 7 milijardų eurų paramą. Naudojami tikslingai, šie pinigai ne tik būtų išjudinę šiuo metu pastebimai lėtėjan
ią Lietuvos ekonomiką, bet ir sumažinę poreikį vyriausybei papildomai skolintis iš tarptautinių kreditorių. Deja, nei lėtėjanti ekonomika, nei augantys valstybės įsiskolinimai socialdemokratų vyriausybės nepaskatino atrasti ES struktūrinės paramos Lietuvai teikiamų galimybių. Dėl šios priežasties naujajame biudžete ES lėšų dalis bus mažiausia per pastaruosius septynerius metus.

Esu įsitikinęs, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vyriausybė nebūtų praleidusi istorinės progos suteikti naują postūmį Lietuvos ekonominei raidai. Tikslingai išskyrę sritis, kurioms ES skirta parama turėtų didžiausią poveikį – aukštą pridėtinę vertę kuriančius verslus, gerai apmokamų darbo vietų kūrimą, investicijas į eksportą skatinančią infrastruktūrą ir kompetencijas – lėtėjančiai ekonomikai vėl suteiktume reikiamą pagreitį. Iš to išloštų visi sąžiningai dirbantys Lietuvos žmonės – tiek geresnių atlyginimų besitikintys dirbantieji, tiek ir verslo plėtrą planuojantys darbdaviai.

Likimo valiai nepaliktume ir biudžeto lėšas šiuo metu eikvojančios valstybės tarnybos klausimo. Siekdami ne tik taupyti Lietuvos žmonių sumokėtus mokesčius, bet ir optimizuoti valstybės tarnautojų skaičių bei didinti tarnautojų profesionalumą, pasiūlytume įvesti valstybės tarnybos finansavimo lubas. Jas nustatytume absoliučia, o ne santykine suma, taip biudžete užprogramuodami paskatas veikti efektyviai ir mažinti perteklinį biurokratų skaičių.

Depolitizavę ir nepriklausomais profesionalais sustiprinę valstybės valdomas įmones, įsitikinome, kad jos gali dirbti skaidriai ir pelningai. 2012-aisiais šios įmonės į Lietuvos biudžetą sumokėjo daugiau nei pusę milijardo litų. Praradusi pagreitį valstybės valdomų įmonių reforma ir dingusi politinė valia lėmė tai, valstybės valdomos įmonės kitąmet į biudžetą teįneš viso labo 73 mln. eurų.

Todėl, vadovaudami vyriausybei, ir toliau modernizuotume valstybės įmonių valdymą. Valdomos nuo politikų nepriklausomų profesionalių valdybų ir veikdamos pagal joms tikslingai nustatytus efektyvumo rodiklius bei aiškiai iškeltus tikslus, šios įmonės vėl taptų reikšmingu šalies biudžeto pajamų šaltiniu.

Geros darbo vietos Lietuvos žmonėms neatsiras savaime. Jas sukurs savo galimybėmis pasitikintis verslas. Verslas, kuriam valstybė ne trukdys, o padės investuoti, plėstis, eksportuoti ir samdyti naujus darbuotojus. Savaime neatsiras ir kokybiškas mokslas. Švietimo finansavimą mažinančios, tačiau socialines išmokas vis dosniau dalinančios valstybės laukia sunkūs laikai.

Tačiau viskas mūsų rankose. Iškovojus politinę ir energetinę nepriklausomybę, atėjo laikas atversti naują klestinčios Lietuvos gyvenimo puslapį. Šiaurės šalių pavyzdys rodo, kad, vykdant atsakingą fiskalinę politiką, galima ir subalansuoti biudžetą, ir kartu skirti 2 proc. nuo BVP krašto gynybai, ir turėti gerai veikiantį, bet pastebimai mažesnį viešąjį sektorių.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Tiesiog atėmė žadą: 70 eurų kainavusio bilieto pareikalavo ir iš 4 mėnesių kūdikio (7)

DELFI skaitytoja Virginija pasakoja patekusi į absurdišką situaciją – už galimybę stebėti...

Lietuvos bankas persikels iš prabangaus pastato: specialistai įvardija vienintelį jo privalumą (2)

Lietuvos bankui paskelbus, kad išsikraustys iš pačiame miesto centre esančių pastatų į...

Dėl suvalgyto saldainio – konfliktas su prekybos centro apsaugos darbuotoju (220)

Prieš pirkdami maisto produktus turguje, nesibodite jų paragauti, o pardavėjai tai leidžia.

Nuo dukrytės gimimo iki bilieto į Europos čempionatą: geresnės vasaros naujokas negalėjo tikėtis

Pirmadienio vakarą komandos draugai Eimantą Bendžių sveikino su dukrytės gimimu, o jau po paros...

Į L. Somovo ir Jazzu koncertą Vilniuje tūkstančiai renkasi „apsiginklavę“ skėčiais ir apklotais (6)

Antradienio vakarą į Vilniaus Universiteto botanikos sodą renkasi minios Leono Somovo ir Justės...

J. Baronui pavyko pasprukti, nes nuo kojos buvo nuimta apykojė (97)

Po išpuolio sostinės Antakalnio mikrorajone esančioje picerijoje policijos ieškomas tris kartus...

D. Adomaitis paskelbė galutinį rinktinės dvyliktuką papildyta trenerio interviu (194)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerių štabas likus kiek daugiau nei savaitei iki Europos...

1 euras Odesoje – per dideli pinigai: parodė, ką galima nusipirkti už centus (154)

Pigiau nei Odesoje – sunku surasti. Šiame Ukrainos kurorte už centus galite važinėti viešuoju...

Paauglių liga laikyta aknė vis dažniau puola suaugusiuosius (2)

Su odos problemomis, tokiomis kaip aknė, vis dar susiję daugybė mitų, žmonės tiki senoviniais...

Nepamirštamas pasimatymas: vaikino išradingumas nustebino (9)

Ši istorija atsiųsta konkursui „Pasimatymas, kurio niekada nepamiršiu“ . Dėkojame Gabijai už...