G. Kirkilas. Gynybos biudžetas ir „susirūpinę“ konservatoriai

 (131)
Prasidėjus Ukrainos įvykiams, Lietuvoje, ir tai nestebina, kilo (ne)eilinė diskusija dėl mūsų šalies gynybos išlaidų nepakankamumo.
Gediminas Kirkilas, 2008 m. spalio 7 d.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Apžvalgininkai, komentatoriai ir net buvę kariškiai konkuruodami piešia pačius blogiausius scenarijus, tarsi Lietuva jau nebe NATO kolektyvinio saugumo, Bendros Europos saugumo ir gynybos politikos (pagal Lisabonos sutartį) narė.

Tačiau bene ryškiausiai čia pasirodė, kaip dažniausiai būna, konservatoriai. Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė iškart pareiškė, jog būtina peržiūrėti šalies biudžetą ir padidinti gynybos išlaidas bent 100 mln litų. Ką čia šimtu - jos partinis vadas Andrius Kubilius tuoj pat padvigubino ir pareikalavo dviejų šimtų...

Tuo būtų galima gal ir nesistebėti, juolab - rinkimai, jei tokius pareiškimus darytų kokie nors populistai, nieko neišmanantys apie biudžetą, nežinantys apie Lietuvos ketinimus prisijungti prie euro, apie problemas su tų pačių konservatorių neteisėtai (pagal Konstitucinio Teismo sprendimą) sumažintomis ir negrąžintomis pensijomis.

Tačiau dar labiau stebina tas faktas, jog tokius pareiškimus daro neseniai buvusi valdančioji partija, būtent kurios valdymo metu krašto apsauga neteko beveik milijardo litų, kelių šimtų milijonų užsienio reikalai, diplomatija, kitos šalies saugumui svarbios institucijos.

Konservatoriai, aišku, į tai atsakys, jog buvo krizė ir išlaidas reikėjo mažinti. Tačiau krizė, ir dar gilesnė, buvo ir mūsų kaimyninėse šalyse - Latvijoje ir Estijoje. Latvija gynybos išlaidų beveik nemažino, o Estija, išlaikiusi tą pačią gynybos biudžeto sumą, nukritus bendram vidaus produktui, nes gynybos biudžetas yra skaičiuojams būtent nuo BVP, pasiekė du nuošimčius vidaus produkto, kaip yra sutarta tarp Aljanso šalių.

Estija taip galėjo pasielgti todėl, jog prieš krizę turėjo subalansuotą biudžetą ir finansines atsargas. Latvija skolinosi pigiai iš Tarptautinio valiutos fondo, todėl greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis įveikė krizę nei Lietuva. Vis dėlto įdomiausia yra tai, jog 2009 metais ta pati R. Juknevičienė, kuri dabar reikalauja gynybos išlaidų didinimo, 2009-aisiais įrodinėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, jog krašto apsaugos biudžetas per didelis, turi kažkokių "riebalų", kuriuos reikia nupjauti. Ir nors su tuo nesutiko net dalis konservatorių komiteto narių, tai buvo padaryta.

Kodėl ministrės nuomonė taip pasikeitė, ligšiol neaišku, nes nuo 2000-ųjų iki 2008-ųjų konservatoriai, būdami opozicijoje, nuolat kaltino socialdemokratus per mažu rūpinimusi krašto apsauga, per mažu gynybos biudžetu ir pan.

Nėra jokių abejonių, jog mūsų gynybos biudžetas nepakankamas, nors pagal šalies galimybes, beje, buvo padidintas ir šiemet. Pagaliau politikai, buvę valdžioje, ypač vykdomojoje valdžioje, turėtų žinoti, jog biudžetas turi būti didinamas ne dėl propagandos, o konkretiems tikslams - įsigijimams, didesnio karių skaičiaus pakvietimui ir pan. O tai turi būti planuojama, tikslai turi būti aiškūs, tam reikia pasiruošti, o ne iš akies reikalauti šimto ar dviejų šimtų milijonų. Gal poreikiai ir galimybė įsisavinti šiuo metu yra tik penkiasdešimt milijonų, o gal didesnė. Neabejoju, dabartinė Vyriausybė apskaičiuos ir priims sprendimą. Tačiau realų, o ne propagandinį.

Vis tik įvertinus klausimo priešistorę, dar daugiau neaišku, ar konservatorių "susirūpinimas" gynybos biudžetu yra nuoširdus ar padiktuotas politinės konjuktūros ir faktiškai prasidėjusios rinkiminės kampanijos poreikių? Tai labai jau primena konservatorių priešrinkimines "Rusijos sulaikymo" strategijas bei žalos atlyginimo įstatymus. Būdami valdžioje, jie ne tik nereikalavo iš Rusijos žalos atlyginimo, bet ir gerokai  sumažino šalies saugumo ir gynybos galias. Tiesa, gal tai vienas su kitu ir susiję - todėl ir nereikalavo, kad suprato, jog taip nustekenus finansiškai šalies saugumo poreikius, dar reikalauti žalos atlyginimo - pavojinga.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

G. Markovičienė. Pabėgėliai prilyginti seimūnams (61)

Mūsų Vyriausybės nariai susirūpino, kodėl iš Lietuvos bėga pabėgėliai – savivaldybėse jų liko vos 18, o 148 išvyko geresnio gyvenimo ieškoti vokietijose, švedijose ir kitur, kur nieko nedirbant galima sočiai gyventi. Tačiau gal dėl to reikėtų džiaugtis, o ne rūpintis?

L. Balsys. Ar Vyriausybė iš mokyklų ir darželių atims lėšas renovacijai? (20)

Mane nuvylė naujos Vyriausybės planai ir toliau tęsti ydingą, dar buvusio aplinkos ministro V. Mazuronio pradėtą praktiką renovuoti daugiabučius, tam skiriant beveik visas Klimato kaitos specialiosios programos lėšas, nepaliekant jų mokyklų ir darželių renovacijai.

S. Jakeliūnas. Ką gina konservatoriai – savo rinkėjus ar komercinį banką? (159)

2008 metais „Nordea“ banko Lietuvos skyrius gyventojams išdavė daugiau kaip 300 būsto paskolų Šveicarijos frankais, nors tarptautinės institucijos dar 2007 metais įspėjo, kad ši valiuta gali staigiai brangti. Viena jų – Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacija, į kurią Lietuva kitais metais tikisi būti priimta.

B. Matelis. Pavasaris žada dar neregėtą mūšį – kariuomenės jau buriamos (401)

Pavasario Seimo sesija, prasidėsianti kovo pirmoje pusėje, žada būti karšta. Užsimerkęs beskite pirštu į kokią tik norite sritį, ir išvysite pykčio perkreiptus veidus. Mat, šioje sesijoje turės būti iš esmės reformuotas valstybės gyvenimas. Tokių permainų nebuvo du dešimtmečius. Kova bus labai rimta.

V. Mazuronis. 100 Seimo dienų – stiprus ketvertas, ne daugiau (72)

100 neišsipildžiusių svajonių ir pažadų dienų. Taip apibendrinčiau pirmąsias 100 naujojo Seimo ir valdančiosios daugumos darbo dienų. Jeigu reiktų rašyti pažymį – 4 iš 10, ne daugiau.