Pasirodo, anot jo, partijos stengiasi apeiti klausimą dėl darbo santykių liberalizavimo. Tik liberalai ir darbiečiai esą apie tai užsimena. Dar kategoriškesnė Investuotojų forumo vykdomoji direktorė R. Skyrienė, kuri sako, jog „partijos tiesiog bijo rinkėjams pademonstruoti savo pozicijas Darbo kodekso klausimu". Ar tikrai?
Nekalbėsiu už kitas partijas, bet apkaltinti socialdemokratus (tarp eilučių), kad jie bijo šiuo klausimu pareikšti nuomonę, mažų mažiausiai keista ir nelabai padoru. Socialdemokratų lyderis ir Premjeras A. Butkevičius, kurio vadovaujama Vyriausybė ir ryžosi šiai reformai, savo nedviprasmišką nuomonę yra ne tik pareiškęs ir ne sykį, bet ir nuosekliai ją gina. Taip pat ir diskusijose su profesinėmis sąjungomis, su dirbančiaisiais, koalicijos partneriais, Prezidente.
Ką daugiau dar šiuo atveju galima pasakyti? Savo nuomonę ne sykį reiškė ir kiti socialdemokratai - K. Miškinienė, A. Sysas, I. Šiaulienė, daugelis kitų. Bet kuriuo atveju, akivaizdu, kad socialdemokratai dėl šio sudėtingo klausimo, o iš esmės labai svarbios šalies ekonomikai reformos, savo nuomonės pareikšti ne tik nevengia, o ir aktyviai ją gina. Suprantama, kaip ir dera demokratiškoj partijoje, turi įvairių nuomonių, kartais priešingų, bet jau tikrai niekada nevengia pasisakyti.
G. Nausėda teigia, aiškią nuomonę turi tik liberalai ir darbiečiai. Liberalai iš tiesų ją turi, tačiau dėl darbiečių drįsčiau suabejoti, nors būtent jų atstovaujama Vyriausybėje socialinės apsaugos ir darbo ministerija naująjį socialinį modelį ir paruošė. Tačiau partija ir frakcija, priešingai nei teigia G. Nausėda, kaip tik savo nuomonės ir aiškaus palaikymo neišsakė, kas, beje, labiausiai trukdė valdančiajai koalicijai priimti sprendimus. O dažniausiai, bent M. Zasčiurinskas, kai kurie kiti šios frakcijos nariai, aktyviai kritikavo, jei nepasakyti, jog pataisų gausa bandė vilkinti ir net sabotuoti priėmimą.
Faktai G. Nausėdos nuomonės visiškai nepatvirtina, nes už galutinį Darbo kodekso variantą nuosekliausiai balsavo būtent socialdemokratai (visi dalyvavę posėdyje už), kitos partijos, tarp jų ir Darbo, konservatorių balsavo įvairiai.
Jau net banaliai eilinį sykį skamba kaltinimas politikams, jog jie kažko vengia prieš rinkimus ar dėl rinkimų. Šiaip tiems, kas niekur niekada nebuvo renkamas, demokratijos nėra nė ragavęs, taip kalbėti nėra itin korektiška, o be to, tai - ir nieko nesakantis tuščias teiginys. Manau priešingai - yra demokratiška ir teisinga, jog politikai atsižvelgia į rinkėjų nuomonę. Tam tikslui, įvairių socialinių grupių interesų suderinimui, politika ir yra.
Jei G. Nausėda kritikuoja, jog socialdemokratai socialinio modelio atveju nepareiškė nuomonės savo rinkimų programoje, tai tame nieko keista, nes jie pradėjo šią reformą, pasiūlė Seimui ir visuomenei, todėl vargu dar reikia visa tai įrašinėti rinkimų programoje. Nes pastaroji yra nukreipta į ateitį, o ne į jau padarytus darbus.
Aišku, darbdavių atstovai, juos aptarnaujantys ekspertai, lobistai visuomet nebus patenkinti socialdemokratais, kaip kairiąja partija iš principo. Ir dėl jų ideologijos, ir todėl, kad jie geriau ar blogiau gina dirbančiuosius ir bent jau ieško socialinio kompromiso.
Tačiau ar „ekspertai" bei komentatoriai neturėtų remtis bent jau faktais, laikytis šiokio tokio įmanomo objektyvumo? O ne kiekviena proga kritikuoti socialdemokratus ir dar be pagrindo. Kritikuoti politikus, kad jie ieško politinio kompromiso ir įvairių socialinių grupių intereso suderinimo, tai tas pats, jei kritikuotume bankų ekonomistus, jog jie gina bankų pelnus. Iš tiesų būtų labai įdomu išgirsti iš jų kokią nors kitokią nuomonę šiuo ypatingai klausimu, tačiau vargu ar pavyks.
Būtent bankų ekspertai, itin pamėgę samprotauti apie „per didelį" minimalų atlyginimą Lietuvoje, vengia kokios nors laisvesnės nuomonės apie savo darbdavių veiklą, godumą, įkainius bei pelnus.
O ypač apie neva nedidėjantį Lietuvoje darbo našumą, kaip jų pačių sukurtą kone ideologinį pagrindą atlyginimų užšaldymui. Kokiais faktais jie remiasi? Ogi jokiais. Bent viešumoje pateiktų nemačiau. Tiesiog „iš akies", kaip ir šį kartą apie neva politikų vengimą pareikšti nuomonę dėl Darbo kodekso.