Kiekvienas darbas, atliekamas iš širdies, yra prasmingas. Jei tave palaiko, tiki, vertina – galima ir kalnus nuversti. Tikėjo, tikėjosi ir kitus įtikinėjo ne vienas kaimo ir miesto bendruomenės narys ir save, ir kaimyną, kad Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti Vietos bendruomenių metai bus pagaliau skirti tiems, kurie nuoširdžiai myli žmogų, nebijo darbo ir dar turi vilties. O tokių tikinčių buvo ne vienas, ir tokių tikinčių vis dar yra...
Guoda Burokienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Triukšmingai ir skambiai prasidėjo šie, jau benueinantys 2016-ieji – Vietos bendruomenių metai. Sumanymo būta gražaus. Bendruomenių metų iniciatoriai norėjo pagerbti kaimo ir miesto bendruomenes, įvertinti jų tylų, bet labai prasmingą ir reikalingą darbą, motyvuoti ir paskatinti neišsivažinėti, burtis draugėn ir išlaikyti lietuvišką savastį, papročius, tradicijas.

Bendruomenių metams pažymėti buvo sudaryta garbinga komisija, paskelbta didelė darbų programa. Už jos įgyvendinimą buvo atsakinga Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Sudarytame veiksmų plane SADM buvo įsipareigojusi daugybę viešinimo darbų. Nuo šių metų pradžios ministerija, savivaldybės, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga turėjo teikti informaciją apie gerąją bendruomenių patirtį. Turėjo būti rengiami reportažai, straipsniai įvairiose žiniasklaidos priemonėse apie vietos bendruomenių veiklą. Buvo planuojamas tiesioginių vaizdo transliacijų internetu ciklas.

Kiekvienoje savivaldybėje turėjo vykti aktyviausių vietos bendruomenių organizacijų rinkimai, rengiami sociologiniai tyrimai, mokslinė – praktinė konferencija ir aibė kitų viešinimo priemonių.

Lietuvoje veikia per 1800 vietos bendruomenių. Paskelbus vietos bendruomenių metus, bendruomenių nariai buvo įsitikinę, kad pagaliau bus įvertintas jų darbas. Negaudami lėšų, gražino miestelius, kaimus, daug tikėjosi. Deja, teko labai greitai nusivilti. Ką jau kalbėti apie mokslinius tyrimus, jei ministerijai elementariems darbams atlikti pusmečio prireikė. Vietos bendruomenių metų ženklas turėjo būti sukurtas dar 2016 metų pradžioje. Bendruomenės jį pačios susikūrė šių metų sausį, o SADM tai padarė tik liepos mėnesį.

Metai baigiasi, bet apie tai, kad vyko bendruomenių metai, žinojo tik pačios bendruomenės ir pačios tą žinią viešino. Nors šių metų tikslas buvo parodyti ką per 16 metų sukūrė bendruomenės, kaip jos pakeitė miestus ir kaimus, tačiau bendruomenės liko neišgirstos. Dauguma numatytų darbų teko daryti pačioms bendruomenėms ir už savas lėšas.

Ne vien renginių gausa turėjo atspindėti bendruomenių metų įprasminimą. Bendruomenės taip pat turėjo tikslą būti išgirstos veiklos programų, įstatymų projektų rėmuose. Rengiant bendruomenių programą, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos atstovai pakviesti buvo, tačiau nė į vieną pateiktą pasiūlymą nebuvo atsižvelgta. Negana to, ministrės Algimantos Pabedinskienės iniciatyva buvo panaikinta labai svarbi Vietos bendruomenių tarybų programa. Nors vėliau ji ir pati pripažino, kad padarė didelę klaidą, mat panaikinus Vietos bendruomenių tarybų programą, buvo sukurtas projektinis finansavimas.

Geografiškai paskirstyta projektinė veikla labai aiškiai atspindėjo partiškumą. Tai ypač jautėsi tuose rajonuose, kuriuose vadovavo dabar jau buvę valdantieji. Bendruomenės tikėjosi, kad šiandien galiojantys teisės aktai, kurie trukdo bendruomeninėms organizacijoms dirbti ir veikti kaimo, rajono, paprasto žmogaus ir bendruomenių labui, bus ne tik peržiūrėti, bet ir pakeisti. O ką jau kalbėti, kad vis dar nėra vietos bendruomenių įstatymo, bendruomeninės organizacijos yra viename statuse su mažomis asociacijomis, netobulas viešųjų pirkimų įstatymas, pakeitimų reikia ir vietos savivaldos įstatyme.

Ne skųstis, kaltinti ir burnoti ant buvusios valdžios atėjome. Žmonių neapgausi ir pažadais ilgai neišmaitinsi. Tie, kurie žmonių problemų, skundų, prašymų negirdėjo, buvo pakeisti naujais politikais. Bendruomenių vadovai pavargo kovoti, siekti, tikėtis. Savanoriškas darbas Lietuvoje nevertinamas. O reikia tiek nedaug – kad visuose valdžios sluoksniuose – savivaldoje, Seime, Vyriausybėje bendruomenės būtų girdimos. Trūksta tik geranoriško bendradarbiavimo.

Kaip gražu stebėti kylančią kaimo kultūrą. Kokie puikūs bendruomenių renginiai Lietuvos mažosiose kultūros sostinėse. Būtent kultūros sostinė tapo reikšmingu traukos centru. Reikia, kad žmonės planuotų savo veiklą ir tikėtų tuo, ką daro. Tuomet galėsime tikėtis išlaikyti kaimą, išsaugoti jaunimą, planuoti regionų plėtrą. O tai labai daug priklauso nuo vietos valdžios ir bendruomenės santykių.

Šventės ateina ir praeina. Skambūs 2016-ieji – „Pogrindiniai“ Vietos bendruomenių metai taip pat atėjo ir tyliai praėjo. Kaimuose, regionuose dar yra darbščių ir malonės nelaukiančių žmonių. Neišbarstykime, nepaleiskime jų. Tikiu, kad naujoji Vyriausybė leis įsitikinti, jog Lietuvoje nėra atstumtų, nereikalingų ar mažiau svarbių žmonių. Yra būdų, kaip motyvuoti ir padėkoti žmonėms už jų pastangas kurti, nesustoti, eiti į priekį. Geri darbai daromi ne dėl reklamos, o todėl, kad dar liko lašas tikėjimo – Lietuvoje yra ir bus gyventi gera.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (35)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (27)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (29)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (83)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (86)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1126)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (53)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (86)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (5)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...