Jokiais būdais nenoriu (ir nebandysiu) nuneigti teigiamos juoko įtakos. Bet pastaruoju metu stebint Vyriausybės darbą ir atskirų ministrų pasisakymus tapo įdomu – ar ministrų juokas, netgi užsikvatojimas išgirdus ne anekdotus, o, atrodytų, aiškius klausimus apie šalies ūkį ar socialines išmokas reiškia, kad Lietuvos žmonėms sumažės streso? Galbūt naujos Vyriausybės sprendimai leis pačiai Vyriausybei ir šalies gyventojams gyventi ilgiau? Kol kas abejonių yra.
Jos sustiprėja, kai girdžiu Vyriausybės vardu iš Seimo tribūnos svarbias reformas pristatantį ir „ypatingą skubą“ siūlantį sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Andriukaitį, o po kelių dienų, nepavykus planui A, premjero Algirdą Butkevičiaus patikslinimą – esą ministras iš skubėjimo pataisas parengė kaip paprastas Seimo narys...
Nepamirškime – juoktis sveika. Todėl sveikatos apsaugos ministras, vėl kalbėdamas apie tas pačias reformas, iš Lietuvos televizijos ekrano gudriai primerkęs akį pasakoja rusiškus anekdotus. Ir plačiai šypsosi: „Reforma bus!“.
Nebekartosiu jau ne kartą išsakytų argumentų, kodėl ministro pertvarkos yra nenaudingos ir netgi žalingos žmonėms, kurie kartais ima ir suserga, ir negali laukti gydymo ar tyrimų valstybinėje įstaigoje porą mėnesių.
Sveikatos apsaugos ministras, griebdamasis šiaudo, atkakliai bando įtikinti, kad reformai priešinasi tiktai liberalai ir privačios gydymo įstaigos. Tačiau gyvenimo realybė byloja kitką. Ministras galbūt sąmoningai nutyli, kad jau dabar, kaip rodo tyrimai, privačių medicinos įstaigų paslaugomis naudojasi kone pusė – 42 proc. šalies gyventojų. Labai tikėtina, ne vien liberalai – tikriausiai net dalis socialdemokratų ir jų rinkėjų.
Mėginimus „užvaldyti“ Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas visur regintis ministras taip pat nepasako, kad šiandien net 93 proc. fondo lėšų tenka valstybinėms įstaigoms, o privačios dalijasi likusius 7 procentus. Akivaizdu, kad šiuo užvaldymu mums artimiausiu metu tikrai negresia priartėti prie ES vidurkio...
Įrodymus, kad sveika konkurencija tarp gydymo įstaigų ir galimybė rinktis yra naudinga, matyt dar pateiks patys pacientų atstovai – jei šį kartą bus ištesėtas pažadas jų išklausyti.
Jeigu šalies premjeras dar kartą nepakeis nuomonės ir laikysis žodžio, kad staigioms reformoms sveikatos sektoriuje – „ne“, bet esminėms struktūrinėms pertvarkoms – „taip“, galiu priminti kelias liberalų idėjas (turbūt naujai darbo grupei, jei ši Vyriausybė pratęs savo hobį jas sudarinėti).
Pirmiausia, būtų prasminga įteisinti realiai vokeliuose jau esamas pacientų priemokas už suteiktas paslaugas, kas ypač aktualu valstybinėms gydymo įstaigoms ir, beje, dėl ko dalis žmonių jau dabar renkasi privačias. Aišku, įvedant naują tvarką būtini saugikliai, kad nenukentėtų mažas pajamas turintys, pensinio amžiaus ir dažnai sergantys žmonės.
Besigydantiems daugiau naudos būtų ir tuo atveju, jei pakeistume ydingą kompensuojamų vaistų sistemą, ir valstybė skirtų kompensacijas už konkrečias ligas.
Žinome, kad ligos kiekvienais metais keičiasi, tačiau mažiausiai metus laiko užtrunka, kol reikiami vaistai įtraukiami į kompensuojamų sąrašą. Būtent dėl to daug žmonių šiandien turi išlaidų, kurios smarkiai kerta per kišenę. Ką jau kalbėti apie tuos, kurie vaistų išvis neįperka.
Ir kitas ne mažiau svarbus žingsnis – pagaliau įteisinti papildomą savanorišką sveikatos draudimą. Šia galimybe naudotųsi tie, kas nori ir kam nepriimtinas atsiskaitymas „po stalu“. Galbūt tai padėtų ištraukti bent milijoną kitą iš, kaip skaičiuojama, maždaug 100 mln. Lt, kurie per metus įvairia forma nelegaliai „atgula“ šalies gydymo įstaigose.
Anekdotus palieku galvoti valdančiajai daugumai.