Šioje kampanijoje ne savo noru jau dalyvauja praktiškai visi šalies vadovai, politologai ir paprasti žmonėsi. Kiekvieną kampanijos veiksmą aktyviai nušviečia šalies žiniasklaida. Tokios sėkmės gali pavydėti bet koks rinkimų strategas.
Taip kalbu apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos sukeltas aistras dėl lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje.
Būdamas liberalas aš visiškai pritariu pamatinėms vakarietiškoms vertybėms: tautinė mažuma turi būti gerbiama, jai turi būti sudarytos sąlygos puoselėti ir išsaugoti savo kultūrą. Tačiau mane liūdina, kad kai kurie politikai pradeda žaisti žmonių jausmais dėl asmeninio tikslo – valdžios.
Drįstu teigti, jog per pastaruosius dvidešimt metų tautinių mažumų situacija Lietuvoje tikrai neblogėjo. Taip, pas mus neleidžiama kitomis kalbomis rašyti gatvių pavadinimų, nors tai įteisinus, manau, nieko blogo nenutiktų, negalima nelietuviškomis raidėmis rašyti ir pavardžių pasuose. Bet visi sau gyveno ramiai, praktiškai niekam to nereikėjo, kol šių temų nepradėjo eskaluoti politikai.
Įdomu ir tai, kad „problemos“ į viešumą iškilo tik Vilnijos krašte, o daugumą gyventojų, pavyzdžiui, Visagine sudarantys rusai dėl to paties nesiskundžia.
Tai, kam naudinga tokia įvykių eiga, gerai iliustruoja ankstesnių rinkimų rezultatai.
Kol lenkų tautinės mažumos „problemos“ nebuvo eskaluojamos, Lietuvos lenkų rinkimų akcija per nacionalinius rinkimus surinkdavo vos 2-3 proc. balsų. Sėkmė ją lydėdavo tik keliose apygardose. Tačiau peržengti 5 proc. balsų barjerą, dėl didelės konkurencijos su kairiųjų pažiūrų partijomis, lenkams nebuvo įmanoma.
Dabar pažiūrėkime, kaip pasikeitė rinkimų rezultatai pastaruoju metu. Lenkų partija iškovojo mandatą Europos parlamento rinkimuose, dvigubai daugiau vietų gauta Vilniaus savivaldybės taryboje. Taip kryptingai dirbant toliau Seimo rinkimų barjeras taip pat gali būti įveiktas.
Lenkų politikų darbą lengvina ir tai, kad netrukus Seimo rinkimai vyks ir pačioje Lenkijoje, kurios politikai taip pat nepraleidžia progos pakalbėti lenkų tautinės mažumos tema.
Rasti priešą, supriešinti visuomenę ar vaizduoti save geriausiu vienos grupės žmonių interesu gynėju. Tai viena iš efektyviausių rinkimų strategijų, padedanti sutelkti rėmėjus. Lenkų rinkimų akcija ją puikiai daro.
Koks bus galutinis šios istorijos rezultatas jau dabar aišku: lenkai ir lietuviai greičiausiai bus sukiršinti, Lietuvos ir Lenkijos, kuri buvo ar dar tebėra, viena iš mūsų strateginių partnerių, draugystė virs priešprieša. Gaila, bet dėl to naudos turės tik keli nauji Seimo nariai.
Neabejoju, kad tokia situacija gali pasinaudoti ir radikalios lietuviškos partijos, kaip ir kitose valstybėse, bandysiančios patekti į valdžią naudodamos prieš tautines mažumas nukreiptą retoriką. Todėl kviečiu visas suinteresuotas puses diskutuoti konstruktyviai.