Jau parengtas Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektas, pagal kurį į ilgalaikį turtą reinvestuotas įmonių apmokestinamasis pelnas tam tikrais atvejais gali būti sumažintas ne tik iki 50 proc., kaip yra dabar, o net iki 100 procentų.
Tai galiotų 2016–2020 metų mokestiniu laikotarpiu patirtoms išlaidoms. Įstatymo pakeitimo projektas jau išsiųstas derinti Finansų ministerijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Konkurencijos tarybai.
Numatomos lengvatos būtų taikomos į ilgalaikį turtą reinvestuojamam pelnui, kai investicijos skirtos naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui arba gamybos pajėgumams didinti, taip pat tarptautiniais išradimų patentais apsaugotoms technologijoms įdiegti.
Praplėsta lengvata dažniausiai naudotųsi gamybos sektoriuje veikiančios įmonės, nes didžiausias gamybinių investicijų srautas yra nukreiptas į regionus.
Toks lengvatos praplėtimas efektyviai spręstų regionų problemas, mažintų nedarbą šalyje, be to, atpigtų investicijos ir tai taptų reikšminga paskata užsienio kompanijoms renkantis Lietuvą gamybos investicijoms bei ženkliai pagerintų šalies investicinę aplinką ir pozicijas tarptautiniuose reitinguose. Kitaip tariant, nauja mokestinė lengvata didintų privataus sektoriaus investicijas.
Lietuvoje šiuo metu galioja tvarka, kai įmonės tam tikrais atvejais gali patirtomis išlaidomis iki 50 proc. sumažinti apmokestinamąjį pelną, turi būti pakeista, jeigu norime padidinti šalies konkurencinį pranašumą.
Pavyzdžiui, Estijoje nuo 2000 m. pelno mokestis taikomas tik paskirstytam įmonių pelnui. Konkurencingas pelno mokestis, sudarantis paskatas įmonių reinvesticijoms, yra svarbiausia priežastis, kodėl Estijos mokestinė aplinka yra konkurencingiausia tarp visų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių narių, remiantis Tarptautiniu mokesčių konkurencingumo indeksu.
Mūsų kaimynėje Latvijoje taip pat galioja investicijų skatinimo mokestinės lengvatos – pelno apmokestinimo mažinimas yra taikomas į gamybą, telekomunikacijas, kompiuterinio programavimo įrangą investuojančioms įmonėms.
Taigi jeigu ir toliau šioje srityje nieko nekeisime, ilgainiui galime pralaimėti konkurencinę kovą dėl investicijų pritraukimo ir prarasti regiono lyderio pagal tiesioginių užsienio investicijų srautus poziciją.
Žinoma, egzistuoja kita nuomonė, neva ėmus taikyti tokią mokestinę lengvatą valstybės biudžetas netektų dalies pajamų iš pelno mokesčio. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad lengvatos ribų praplėtimas ženkliai pagerintų šalies konkurencingumą ir sudarytų realias paskatas gamybos sektoriuje veikiančioms užsienio kompanijoms plėtoti tiesioginių užsienio investicijų projektus Lietuvoje.
Kalbant skaičiais, 2015 m. biudžeto išlaidos, atsiradusios dėl esamos pelno mokesčio lengvatos dėl vykdomų investicinių projektų, sudarė vos 0,3 proc. visų šalies biudžeto išlaidų. EBPO vertinimu, 1 proc. sumažinus bendrą mokesčių tarifą įmonėms tikėtinas investicijų padidėjimas iki 5 proc.
Taigi tikslinės pelno mokesčio lengvatos efektyvinimas, sudarant įmonėms galimybes susimažinti apmokestinamąjį pelną iki 100 proc., sudarytų teigiamas prielaidas reinvesticijų skatinimui ir tiesioginių užsienio investicijų augimui.
Siekdama kompleksiškai pagerinti investicinę aplinką šalyje Ūkio ministerija parengė ir Vyriausybei jau pateikė Žemės įstatymo pakeitimų projektą, kuris leis nuomoti žemę efektyviau.
Kartu su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ parengto įstatymo pakeitimo projekto tikslas – nustatyti galimybę išnuomoti savivaldybės patikėjimo teise valdomą valstybinę žemę be aukciono, kai ji yra kitos paskirties ir išnuomojama savivaldybės organizuojamo viešo konkurso būdu pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, kurių naudojimo tvarką nustatys Vyriausybė. Taip pat yra siūloma patobulinti savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios žemės perdavimo reglamentavimą.
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas neužtikrina efektyvaus disponavimo valstybine žeme. Pavyzdžiui, būna, kad valstybinės žemės nuomos aukcionų dalyviai neproporcingai padidina pradinę nuomos kainą, o vėliau nepasirašo nuomos sutarties arba, įgiję teisę naudotis žemės sklypu, jame jokios veiklos nevykdo, taip kliudydami potencialiam investuotojui nuomotis žemę.
Todėl reikia sudaryti galimybę savivaldybėms nuomoti valstybinę žemę lanksčiau, tai yra kai yra organizuojamas viešas žemės nuomos konkursas pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus. Tai užtikrintų, kad žemė būtų išnuomojama efektyviau, nuomojant žemę būtų atsižvelgiama ne tik į jos kainą, bet ir į investuotojų teikiamą naudą valstybei.
Ūkio ministerijos parengti Pelno mokesčio įstatymo ir Žemės įstatymo pakeitimai labai laukiami tiek užsienio investuotojų, tiek ir vietos verslo įmonių. Labai tikiuosi, kad visos institucijos susitelks ir abu minėti įstatymų projektai netruks atsidurti Seime.