Šalies vadovė Seimo priimtus įstatymus vetuoja labai retai. Tai, kad iš karto buvo atmesti net trys, tarp jų ir taip ilgai lauktas naujasis Darbo kodeksas, rodo, kad skubėdami atostogauti Seimo vadovai prisivirė košės. Jei sprendimai priimami skubotai, nereikia stebėtis, kad galutinis produktas nėra tobulas. Tai tas pats kaip bandyti išvirti kiaušinį per vieną minutę, o po to pralupus lukštą stebėtis, kad jis vis dar žalias.
Visų pirma reikia pasidžiaugti, kad prezidentė vetavo viduramžius menantį pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuris Seime buvo priimtas įsiklausius į kunigų, o ne medikų, kurie geriausiai išmano šiuos reikalus, argumentus. Šiuolaikinėje valstybėje sprendžiant gimstamumo problemas nevertėtų viską sverti religiniais interesais. Mums turi būti kur kas svarbesni tūkstančių žmonių, norinčių, tačiau negalinčių susilaukti atžalų, norai.
Kaip liberalas matau, kad dauguma Lietuvos politikų vis dar linkę per daug kištis į asmeninį žmonių gyvenimą. Tai parodo ir kitas neseniai parlamente vykęs balsavimas, kai dauguma Seimo narių palaikė konservatyvias Konstitucijos pataisas, kuriomis bandoma supriešinti susituokusias ir nesusituokusias šeimas.
Prezidentės siūlymus jos vetuotame Darbo kodekse dar svarstysime frakcijoje. Naująjį įstatymą vienareikšmiškai įvertinti sunku. Jis nėra toks modernus, koks galėtų būti, kokį turi kitos Europos Sąjungos valstybės. Tačiau jis tikrai kur kas geresnis už dabartinį, menantį sovietinius laikus.
Svarstant kodeksą viešumoje daugiausiai buvo diskutuota tik dėl kelių detalių, pavyzdžiui, kai kurių darbuotojų atleidimo terminų. Tokiu būdu buvo lyg ir bandoma sukurti legendą, kad visas kodeksas yra blogas. Aš siūlau vertinti įstatymo visumą, nepamiršti daugybės naujojo kodekso privalumų, kurie leis žmonėms daugiau dirbti ir užsidirbti.
Tikrai nesutinku su teiginiais, kad naujasis kodeksas padidins emigraciją, nes dabar Lietuvos gyventojai daugiausiai emigruoja į tas šalis, kuriose Darbo kodeksas yra dar modernesnis nei naujas mūsiškis. Jeigu ten darbo sąlygos būtų blogesnės nei Lietuvoje, žmonės iš mūsų šalies tikrai neišvažiuotų.
Vilniaus centre palapinių miestelį pasistatęs ir daug žiniasklaidos dėmesio sulaukęs būrys kairiųjų pažiūrų jaunuolių reikalavo, kad per dieną reikėtų dirbti ne 8, o 6 valandas. Ar dirbdami mažiau mes tikimės pradėti gyventi geriau ir sočiau?
Esu įsitikinęs, jog visos šios sumaišties būtume išvengę, jei Seimas nebūtų atidėliojęs svarbių įstatymų priėmimo paskutinei dienai. Dabar gi skubėdami politikai ne tik suerzino žmones, bet ir pakenkė pačiai idėjai – priimti tokius įstatymus, kurie sudarytų sąlygas žmonėms daugiau užsidirbti ir gyventi geriau.
Norisi tikėti, kad iš šių klaidų bus pasimokyta ir naujasis Seimas jų nekartos.