E. Gentvilas. Apie dvarponį ir baudžiauninkus

 (119)
Naujoji Seimo dauguma dirba jau pusę metų. Valstiečiai dar nespėjo įvykdyti nė vienos pažadėtos reformos, tačiau alkoholio vartojimo draudimų klausimu, atrodo, pasuko bekompromisiniu keliu.
Eugenijus Gentvilas
© DELFI / Domantas Pipas

Žinant, kad dalis žmonių Lietuvoje vis dar ilgisi „kietos rankos“, prasidėjusį draudimų vajų galiu suprasti – juk reikia bent taip pateisinti rinkėjų lūkesčius.

Tačiau didžioji problema yra ne pats Alkoholio kontrolės įstatymas bei nauji draudimai. Šio įstatymo svarstymas galutinai išryškino santykį tarp naujos valdžios ir visuomenės.

Modernioje Vakarų demokratijoje valdžios ir visuomenės santykių pagrindas yra tarimasis ir susitarimas. Prievartinis valdžios galių prieš piliečius demonstravimas nėra Europos ar Vakarų demokratijos metodas. Tai azijietiškos politinės kultūros metodas, Europoje pasibaigęs su Renesanso epocha ar bent jau baudžiavos panaikinimu. Valdžios prievarta piliečiams iššaukdavo piliečių atsakomąją prievartą prieš valdžią, o kartu ir perversmus bei revoliucijas.

Valstiečių partija gavo valdžią ir savo santykį su visuomene apibrėžė kaip dvarponio ir baudžiauninkų. Įsivaizdavimas, kad ši valdžia bus geresnis ir teisingesnis dvarponis, nei iki šiol buvusios valdžios, yra neteisingas iš principo. Mat į visuomenę (rinkėjus) negalima žiūrėti kaip į baudžiauninkus. Tai tiesiog laisvi piliečiai, kurie turi susitarti, o valdžia tik turi nubrėžti susitarimo rėmus bei taisykles.

Tačiau valstiečiai net neslepia savo požiūrio į tautą ir nelaiko jų laisvais bei atsakingais piliečiais. Štai tik keli „perliukai“ iš dabartinės valdžios lūpų, gal nebūtinai pažodžiui perteikti: .

R.Baškienė ir A.Širinskienė organizuoja konferenciją, kurios leitmotyvas – laisvas žmogus yra blogis, jį reikia perauklėti;
R.Karbauskis: „Lietuviai ne ispanai, jų negali išmokyti“;
R.Karbauskis apie Pagalbinio apvaisinimo įstatymą: „Studijuodamas mačiau, kaip sėklina karves, tai su moterimis irgi panašiai“.
S.Skvernelis: „Visi, kurie nepritaria alkoholio įstatymo pataisoms, yra alkoholikai“.
R.Karbauskis: „Roko koncertas prie Seimo skirtas alkoholio pramonės tikslams“.
A.Veryga: „Mes ne su kaimo girtuokliais kovojame“.

A.Verygai pridursiu nuo savęs: Tikrai, gerbiamas ministre, daugiausiai Jūs kovojate su restoranais ir barais, kuriuose išgeriama tik 9 procentai viso alkoholio. Pasakykite iki galo – kovojate su laisvais ir atsakingais žmonėmis, kurie po kultūringo poilsio restorane netampa alkoholio vergais.

Štai tokios šiandieninės valdžios „grietinėlės“ mintys. Jas palydi ir konkrečios įstatymų iniciatyvos – spaudoje po lygiai gerų ir blogų žinių, uždrausime negražiai kalbėti apie juridinius asmenis ir pan.

Po šių minčių laisvam piliečiui nelieka abejonių – valdžios Dvarponis mus laiko baudžiauninkais. Žinau, kad yra ir besidžiaugiančių tokia retorika ar veiksmais, bet jiems priminsiu Bernardą Brazdžionį : „Vergams palikim vergo naktį klaikią...“

Visiškai sutinku su žurnalistu Andriumi Tapinu, kuris tokią ir panašią valstiečių komunikaciją vadina patyčiomis iš visuomenės. Bet dar tiksliau pasisakė apžvalgininkas Rimvydas Valatka – tai valstiečių kerštas laisviems žmonėms, todėl, kad jie laisvi.

Dvarponis laisvų žmonių nemėgsta. Jis nežino, kaip su jais elgtis. Jis žino, kaip elgtis tik su baudžiauninkais ar vergais, už kuriuos reikia ne tik padaryti, bet ir galvoti.

Vietoje A.Tapino mėgiamų haiku:

„Neabejoju, kad kas kitas gali net galvoti už mane, bet visiškai nepageidautina, kad jis tai darytų“. H. D. Thoreau, 1854.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

L. Balsys. Vilniaus miesto bendrasis planas ir R. Šimašiaus „nieko nematau, nieko negirdžiu (13)

Šį trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos posėdyje bus svarstoma nauja sostinės teritorijos bendrojo plano koncepcija, kuri kelia daug abejonių ir klausimų, tačiau R. Šimašius, atrodo, imasi strategijos „nieko nematau, nieko negirdžiu“.

T. Tomilinas. Laiškas socialdemokratams (31)

Šiuo laišku kreipiuosi į visus socialdemokratus – asmeninius draugus ir pažįstamus, lyderius ir eilinius, partinius ir tiesiog kairiąja socialinės valstybės idėja tikinčius.

T. Šileika. Gelbstint eilinį „lietuvišką verslą“... (28)

Lietuvos žmonės yra darbštūs, sumanūs ir verslūs. Deja, vis dažniau šios savybės atsiskleidžia ne gimtinėje, o svetur. Juos iš mūsų šalies gena gausybė priežasčių, bet viena jų, viešojoje erdvėje nutylima, nes „šventoji karvė“ negali būti supeikta.

V. Mazuronis. Rusijos „draugai“ Europos Parlamente - naujas propagandos etapas? (38)

Europos Parlamente (EP) rengiama rezoliucija, kuria siekiama apšmeižti Baltijos valstybes, falsifikuoti mūsų istoriją ir diskredituoti už laisvę kovojusių žmonių atminimą, todėl esu priverstas nedelsiant reaguoti.

A. Ažubalis. Už komentarus užsienio politikos klausimais – dešimtukas, už realius darbus... (18)

Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus komentaras apie tai, kad Latvija nerems Lietuvos pastangų sustabdyti pavojingos ir visam regionui grėsmę keliančios Astravo atominę elektrinės statybas, priminė jau ne kartą matytą situaciją. Ministras L. Linkevičius yra puikus užsienio politikos komentatorius, visada taikliai įvardijantis pagrindinius prioritetus ir iššūkius. Tačiau pažvelgus į konkrečius pasiekimus nuo 2012-ųjų, ypač mūsų kaimynystėje, kyla klausimas, o kada pamatysime penkerių metų darbo rezultatus?