Suprantu, kad mes kalbame skirtingomis kategorijomis ir atstovaujame skirtingą istorinę atmintį. Pagal rytietiškus standartus valdininko pamaloninimas nėra kyšis. Tai tik priemonė sužadinti draugiškus jausmus, pagaliau tai galinga inspiracija pastarajam nuveikti ką nors gero.

Nesvarbu, kad to gėrio recipientas tokiais atvejais nėra valstybė ir jos piliečiai, bet žmogus, bičiulis, kuris pagal socialdemokratišką sampratą yra pirmiausia. Taigi viskas tik dėl jo ir jam – bičiuliui.
Pagaliau, tūlas partietis iš kairės patikslintų, kad socialdemokratai mūsų valstybe rūpinosi jau nuo tų tolimųjų 1945-ųjų, tiesdami kelius, statydami viadukus ir elektrines, konstruodami dujotiekius. Todėl tik jie ir žinojo geriausiai, kaip reikia pasitarnauti žmogui privatizuojant tuos dujų vamzdžius, skirstomuosius tinklus ar vieną kitą alkoholio fabrikėlį, o korupcija čia nieko dėta, nes bičiulystė svarbiausia.

Dainius Kreivys
Bičiulystė 14 metų buvo pagrindinis atskaitos taškas ir visko ko matas, todėl viskas kas vyksta Lietuvoje pastaruosius dvejus metus sistemos architektams labai nemalonu ir nepatinka.
Bičiulystė 14 metų buvo pagrindinis atskaitos taškas ir visko ko matas, todėl viskas kas vyksta Lietuvoje pastaruosius dvejus metus sistemos architektams labai nemalonu ir nepatinka.
Štai viešieji pirkimai - kaip buvo puikiai tvarkytasi, nedidelė, klusni tarnyba, popierius viską iškenčia, nurodymas į kairę, į dešinę ir žiūrėk žmogus patenkintas, nes ne valstybė ir jos piliečiai, o žmogus svarbiausia. Mechanizmas iš tiesų puikiai veikė. Ne veltui visos tarnybos sienos nukabinėtos paveikslais su įžymių socialdemokratų dedikacijomis – už tarnystę ir atsidavimą.Dabar bičiuliams tikrai nemalonu stebėti ir girdėti kuomet „be priekaištų“ veikusi sistema yra demontuojama.

Valstybinės įmonės - šiukštu prie jų net nesiartinkite, tik „specialistai“ geriausiai išmanė visas jų veikimo plonybės ir mechanizmus. Tik socialdemokratai ir jų paskirtieji žinojo, kaip jas valdyti ir tvarkyti , todėl prie vandenų, geležinkelių ar kitų medaus nešėjų ir šiandien negalima net artintis. Argi svarbu, kad valstybė ir jos piliečiai iš puikiųjų įmonių naudos gaudavo ir tebegauna kaip iš ožio pieno, svarbiausia, kad bičiuliai ir žmogus patenkintas.

Pertvarkos energetikos sektoriuje - taip pat ne prie širdies, o be to ir draugai Rusijoje pyksta. Kam to viso reikia - pastatys už mus ir elektrinę, ir dujotiekius, o jeigu būsime geri gal ir net naftą per „Družbą“ paleis. Vokiečiai su prancūzais senai tą suprato, tik mes apie kažkokių europinių trečiųjų paketų įgyvendinimą tebesvaigstame.

Žodžiu, nieko gero iš tų konservatorių, nemalonu nei kalbėti, nei klausytis, tikimės, kad nedaug jiems ir beliko, o sugrįžę viską ištaisysime, jeigu koks rėmėjas nuskriaustas, kompensuosime, žmogus dėl viešųjų pirkimų ašarą lieją , nušluostysime, o bičiulio energetikos specialisto tikrai nepamiršime.