Globalios konkurencijos sąlygomis Lietuva turi vieną ir vienintelį kelią – per įmanomai trumpą laiką iš žemos ir vidutinės pridedamosios vertės ekonomikos transformuotis į žiniomis ir aukštosiomis technologijomis grįstą šalies ekonomiką.
Dainius Kreivys
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Prieš dvejus metus pasaulio ekonomikas sukrėtusi finansų krizė ir besitęsiantys pokyčiai verčia viso pasaulio įmones peržiūrėti savo išlaidas ir jas optimizuoti. Tiekėjų, galinčių teikti aukštos kokybės paslaugas už prieinamą kainą, aktyviai ieškoma visame pasaulyje. Europoje veikia per tūkstantį tris šimtus paslaugų centrų, Tad yra didelė tikimybė, kad nemaža jų dalis, dėl itin aukštų kaštų bei darbuotojų trūkumo, artimiausiu metais bus perkelta.

Pasaulis segmentuojasi. Paminėjus Kiniją iš karto prieš akis iškyla šios šalies pramonės potencialas. Ši valstybė gamina visam pasauliui. Indija - orientuojasi į paslaugas. Tai šalis, kurioje tarptautinės paslaugų kompanijos vidutinis dydis - dešimtys tūkstančių darbuotojų. Panašią padėtį turime ir mūsų žemyne. Sunkioji, automobilių ir kita inžinerinė pramonė yra susikoncentravusi Centrinėje Europoje (Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Austrijoje, Šiaurės Italijoje). Tuo tarpu šiaurinė žemyno dalis yra aiškiai orientuota į aukštesnės pridėtinės vertės paslaugas.

Šiaurės šalys įvairiausių ekonominių burbulų ir nuosmukių poveikį jausdavo cikliškai dar tada, kai iš sovietinės sistemos letargo besivaduojančios Lietuvos ekonomika tik stojosi ant kojų. Kai kurie skandinavų miestai, ypač kur sunkioji pramonė buvo dominuojanti, kentė didžiulį nedarbą, bankrotų kiekis buvo milžiniškas, socialinės problemos badė akis. To mes šiandien jau nebeprisimename.

Sukauptos kompetencijos informacinių technologijų, tarptautinės apskaitos, medicinos, logistikos srityse – Lietuvai atveria dideles paslaugų eksporto galimybes.
Dainius Kreivys

Po gilių devintojo dešimtmečio krizių, palydėtų vietinių valiutų devalvacijos, kaimynai Šiaurėje savo ekonomikas ir užpildė kitokiu turiniu – savo kryptimi pasirinkdami paslaugas, inovacijas, ir aukštąsias technologijas.

Kito kelio neturime ir mes, juolab besiklostanti padėtis pasaulio ekonomikoje yra labai palanki mūsų turimų kompetencijų ir jau sukurtos aukščiausio lygio skaitmeninės infrastruktūros panaudojimui.
Esame toli nuo industrinių tiekimo grandinių, kompetencijos nėra orientuotos į sunkiąją ar automobilių pramonę, neturime žaliavinių išteklių, todėl Lietuvos ekonomikos orientavimas aukštos pridėtinės vertės paslaugų ekonomikos link yra tendencijų suponuotas pasirinkimas.

2015 metai - Lietuva Šiaurės Europos paslaugų centras – siekiamybė, kurią įgyvendiname jau šiandien. Atsiveriančios galimybės ir, kur kas svarbiau, mūsų gebėjimas bei pasiryžimas, efektyviai išnaudoti savo jau šiandien turimus privalumus turės lemiamos įtakos mūsų ateities ekonomikai.

O privalumų tikrai esama. Esame pasaulyje antri ir Europoje pirmi pagal plačiajuosčio interneto plėtrą. Puikiai išvystytos mobiliosios technologijos, diegiamas ketvirtos kartos mobilusis internetas. Lietuvoje plačiausias visoje Europoje viešųjų interneto prieigų tinklas. 92 procentai banko operacijų atliekama internetu, 88 procentai mokesčius deklaruojančių asmenų tai daro elektroniniu būdu.

Kai „Barclays“ svarstė, kur įkurti savo ketvirtąjį pasaulyje informacinių technologijų centrą, lemiamu faktoriumi tapo, mūsų turimos kompetencijos. Lietuvoje informacines ir komunikacijos technologijas aukštosiose mokyklose studijuoja 4500 studentų, o šios srities specialistų darbo rinkoje yra iki 35000.

Žinoma, išsilavinimo kokybė dar turi tobulėti. Tačiau po reformos tarp universitetų prasidėjusi konkurencija, tamprus bendradarbiavimas su investuotojais bei pramonės lyderiais įneš teigiamų korekcijų.

Talentingi žmonės buvo svarbiausia priežastis, kai „Barclays“, IBM ar „Western Union“ priėmė sprendimą investuoti Lietuvoje.

Tik keli iškalbingi faktai: per 30 procentų gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą, 90 procentų kalba bent viena užsienio kalba, 50 procentų kalba dviem užsienio kalbomis, 40 procentų baigusių aukštąjį mokslą – yra baigę tiksliuosius mokslus arba susijusius su technologijomis.

Sukauptos kompetencijos informacinių technologijų, tarptautinės apskaitos, medicinos, logistikos srityse – Lietuvai atveria dideles paslaugų eksporto galimybes.

Mažai kas žino, kad maža Lietuva sunkvežimių turi daugiau nei Rusija, kad Lietuva kerta du paneuropiniai logistikos koridoriai, kad tikrai aukštos kompetencijos medikų turime du kartus daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis ir pagaliau, kad beveik 2000 mokslo daktarų iš Lietuvos dirba užsienio laboratorijose ir universitetuose.

Lietuvos sėkmė transformuojantis į Šiaurės Europos regiono paslaugų centrą, didelių tarptautinių kompanijų investicijos taps ir visų mūsų šalies piliečių sėkme.

O mano, kaip ūkio ministro, sėkmė - kad šie kūrybiški, talentingi ir išsilavinę žmonės turėtų galimybę realizuoti savo idėjas tėvynėje, kad Lietuvos ateities sėkmę kurtų inovacijos, technologijos ir žinių eksportas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (33)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (21)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (29)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (80)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (85)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1122)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (52)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (83)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (4)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...