Turėjau galimybę stabdyti ir stabdžiau bet kokį neteisėtą poveikį valstybei, politikams, asmenims, specialiosioms tarnyboms. Dėl to nuolat jutau spaudimą. Per antrus ir trečius asmenis man būdavo perduodami „linkėjimai“, tam tikri pageidavimai. Specialiosioms tarnyboms apie tai pranešta.
Dabar (taip vertinu situaciją) „linkėjimai“ man buvo perduoti Seimo nario Povilo Urbšio lūpomis.
Seimo nariui P. Urbšiui linkiu pačiam išbandyti savo veiklos metodus ir pačiam tapti šmeižto kampanijos taikiniu. Paskleisti gandus, sukelti abejones, po to jas pateikti kaip faktus ir padaryti išvadas. Tai yra juodosios technologijos.
Norėjau akis į akį pasikalbėti su Seimo nariu P. Urbšiu tiesioginiame TV eteryje. Akivaizdus sutapimas, bet tokia galimybė man nebuvo suteikta. Turėjau ir turiu P. Urbšiui klausimų: koks jo interesas dalyvauti šmeižto kampanijoje, nukreiptoje prieš mane? Ginamas viešasis interesas? Šmeižtas negali būti viešasis interesas. Manau, kad vyksta asmeninių ar grupinių interesų gynimas.
Praėjusią savaitę pats kreipiausi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybą, Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentą ir Policijos departamentą prie VRM su prašymu ištirti P. Urbšio pateiktus „faktus“.
Esu atviras ir neturiu, ko slėpti, neturiu dėl ko teisintis. Savo pavyzdžiu noriu parodyti, kad prieš neteisybę turi būti kovojama teisiniais dalykais ir viešumu.
Nenormalu, kai vieno ar kelių asmenų šmeižtas tampa įtakos įrankiu būsimajai Vyriausybei ir jos vadovui.
Šiandien, nenorėdamas nereikalingų įtampų Vyriausybėje bei siekdamas apsaugoti savo šeimą ir užkirsti kelią tolimesnei šmeižto kampanijai, atsiėmiau savo kandidatūrą į teisingumo ministro postą. Šiuo atveju nulėmė mano principas, kad šeima man svarbiau už postus ir karjerą. Juolab kad valstybė dėl tokio mano žingsnio nesugrius. Sugriūti gali dėl kitų dalykų, kurie su teisine valstybe neturi nieko bendro.
Nežinau priežasčių, bet P. Urbšys, kartu su manimi dirbdamas Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijoje, priešingai nei aš, neturėjo leidimo dirbti su visiškai slapta informacija.
Premjero S. Skvernelio prašiau viešai paskelbti specialiųjų tarnybų pažymą apie mano asmenį ar bent jau bendrą šios pažymos turinį. Šiandien premjeras viešai pareiškė, kad dėl mano asmens „nebūta jokių sąsajų, kurios keltų įtarimų“. Tuo viskas ir pasakyta.
Džiaugiuosi, kad ponas P. Urbšys nebevadovauja jokiam STT padaliniui, nes neatsakingas, gandais paremtas veikimas reikštų, kad nukenčia daug nekaltų žmonių.
Manau (tą visada teigiau ir žodžiais, ir veiksmais), kad valstybė neturi būti valdoma sukurptais skandalais, išgalvotomis istorijomis, šmeižtu ir melu. Taip laužoma valstybė, taip laužomi žmonių gyvenimai. Ir taip neturi būti, nors, deja, yra. Teisingumą turi vykdyti ne gandus skleidžiantys asmenys, o teismai. Taip parašyta Konstitucijoje. Ir tai yra svarbiausias teisinės valstybės pagrindas.
Už šmeižtą turi būti atsakoma. Net jei šmeižia Seimo narys, saugomas parlamentaro imuniteto.