Neseniai viešojoje erdvėje pasirodžiusioje diskusijoje apie siūlymus įteisinti gyventojų pinigines dovanas medikams, kaip visada, pasigedau svarbiausio dalyko – realių korupcijos medicinoje priežasčių įvardijimo ir būdų, kaip jas išspręsti.
Darius Pavalkis
© DELFI / Tomas Vinickas

Kaip jau esu skelbęs, organizacijos „Transparency International“ duomenimis, kiekvienais metais sveikatos sistemos pasaulyje dėl korupcijos prarandama nuo 10 iki 25 proc. visų lėšų. Ir kaip būtų liūdna spaudai, korupcija tarp gydytojo-slaugytojo ir ligonio yra ta mažoji, neesminė (nors ne mažiau bloga) korupcijos dalis. Tai kur toji esmė?

Daugelio korupcijos tyrinėtojų nuomone, pagrindinė korupcija medicinoje yra:

– Sveikatos priežiūros sistemos valdymo trūkumas (leak of governance, angl.). Tai labiau politinė betvarkė, neracionaliai panaudojant valstybės ir sveikatos draudimo lėšas ir sukuriant prielaidas atskiroms politikų grupėms turėti atramą regionuose ir taip remti partijos ar grupės draugų liniją. Tokia praktika verčia išlaikyti neefektyvią sistemą, kuri ne žmonių ir ne medikų gerovės – o savo, kaip sistemos gerovės, labui veikia ir naudoja kitoms sveikatos sritims reikalingas lėšas (sveikatos priežiūros prieinamumo didinimui, medikų algų kėlimui, eilių poliklinikose mažinimui, vaistų kainų sureguliavimui ir t.t.). Mano nuomone, netikęs administravimas sistemos lygmenyje yra viena didžiausių korupcijos apraiškų medicinoje.

– Medicinos įstaigų statybos. Ypač – nereikalingų įstaigų statybos. Žinoma, šis reiškinys siejasi su bendra pasauline tendencija – vykdyti nelegalius sandorius ir per statybas legalizuoti neteisėtai įgytus pinigus. Nekalbame apie tai, o gal irgi „vokelius“ galėtume pasiūlyti, įteisinti ir pajamų mokestį liepti susimokėti.

– Įrangos pirkimas. Šioje vietoje veikia panašus principas kaip ir nereikalingų įstaigų statybų atveju – perkama nereikalinga įranga, iš anksto žinant, kad ja ligoninė nesinaudos: nebus reikalinga perkančiai įstaigai, nebus ja besinaudojančių specialistų arba ta pati įranga jau stovi gretimoje ligoninėje ir t.t.

– Ligonių kasų ar kitų sveikatos paslaugas apmokančių žmonių apgaudinėjimas, prirašant nebūtas paslaugas, be reikalo guldant į ligonines, atliekant nereikalingus tyrimus ar net operacijas. Pasak „The Economist“, tokiu būdu vien JAV 2012 m. draudimo kompanijos neteko apie 272 milijardų dolerių. Ko gero, Valstybinė ligonių kasa Lietuvoje galėtų suskaičiuoti, kiek tokių paslaugų yra abejotinos, nors ir duoda darbo gydymo įstaigų personalui ir administracijoms.

– Sistema, nereikalaujanti kokybės. Reikia suvokti, kad iki šiol niekaip valstybės mastu nenustatomi paslaugų teikimo (diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir profilaktikos) standartai, kas kasdien blogina mūsų visų situaciją. Gydymo paslaugų standartų suvienodinimas visiems sistemos dalyviams (pacientams, medicinos personalui, paslaugų mokėtojams) užtikrintų ramesnį gyvenimą. Tokiu būdu pacientai žinotų, kad gaus reikalingą kokybišką (pagal valstybės išgales) paslaugą, o medicinos personalas, kad niekada nekils klausimų ar diskusijų, ar tikrai „viską“ padarė specialistas. Tuo metu paslaugų mokėtojai žinos visas „sudedamąsias“ paslaugos dalis, už kurias pagal savo išgales sumoka valstybė. Tikriausiai nesunku suprasti, kad paslaugų standartų įvedimas yra labai svarbus „ekonominis“ svertas, kuris galėtų sumažinti korupcijos medicinoje apraiškas.

Korupcija medicinoje taip pat pasireiškia ligonių priežiūroje. Paprastai korupciją galima apibūdinti labai paprastai –„šiek tiek greičiau, šiek tiek pirmiau, šiek tiek dėmesingiau“. Kas įdomiausia, sveikatos priežiūros efektyvumo ir kokybės korupcinėmis priemonėmis nusipirkti neišeina. Visi Hipokrato priesaiką davę gydytojai specialiai blogai negydys. Paprasčiausiai bus mažiau dėmesio, kalbėjimo, aiškinimo, kas, be abejo, ligoniui ar jo artimiesiems taip pat labai svarbu. Čia vėl reikia grįžti prie gydymo standartų ir PSDF galimybių. Kuomet šie standartai bus aiškūs, nebeliks vietos interpretacijai teigiant, kad parinksime jums geresnį gydymą, paguldysime į geresnę palatą ar jus operuos geriausias chirurgas.

Minimų problemų, ypač vadybos, neefektyvaus resursų naudojimo, naujų technologijų ir vaistų rinkos sutvarkymas turėtų sutaupyti gana daug lėšų, kurios padidintų įstaigų galimybes daugiau mokėti tiek gydytojams, tiek inžinieriams, slaugytojams ir sanitarams. Džiugu, kad dabar Sveikatos apsaugos ministerija pakankamai aktyviai užsiima šių problemų sprendimu. Bet net ir atsargi diskusija apie „vokelių“ įteisinimą negali turėti vietos modernioje valstybėje.

Mes turime kalbėti apie sveikatos priežiūros sistemos ir PSDF galimybes, standartus ir papildomą sveikatos draudimą, kuris yra patikrintas mechanizmas pasaulyje, siekiant gauti geresnes paslaugas. Dabar gi, papildomas sveikatos draudimas iš esmės dengia tas pačias paslaugas, kurias turėtų dengti Privalomo sveikatos draudimo fondas, į kurį kiekvienas žmogus arba valstybė įneša pinigus. Todėl būtent papildomas sveikatos draudimas turėtų pakeisti „vokeliųs“ ir nelegalius mokėjimus. Tai leistų ligoniui pačiam pasirinkti ir geresnes paslaugas (jei bus aišku, ką garantuoja PSDF), geresnę palatą, senesnį ar jaunesnį gydytoją, geresnius vaistus, reabilitaciją ir t.t. Ir tai tikrai būtų svarbus papildomas sveikatos sistemos finansavimo šaltinis. Atsilyginant už geresnes paslaugas ne „vokeliais“, patikėkite, džiaugsis ir visuomenė, ir medikai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Metro: mitologinė būtybė ar panacėja vilniečiams? (106)

Vilniaus metropoliteno projektas – ekonomiškai negyvybingas, o valstybė turi daug svarbesnių...

Žinomas telefonų gamintojas nesutinka su mokesčiu Lietuvoje: priskaičiavo 0,5 mln. eurų skolos (33)

Teisme vyksta ginčas tarp autoriams atstovaujančios asociacijos AGATA ir informacinių ir ryšių...

D. Adomaitis į Rygą išsivežė 14 kandidatų – su vienu atsisveikinta (8)

Iki 2017 metų Europos krepšinio čempionato likus 14-ai dienų Lietuvos rinktinės treneris...

Meilės kaina: A. Valentaitė neteko brangenybių už 140 tūkst. eurų (33)

Viena garsiausių Lietuvos manekenių Asta Valentaitė prarado įvairių brangenybių už daugiau...

Akibrokštas: valstybinė įmonė savo patalpose atidarė paslaptingą viešbutį (157)

Palangos girininkijoje dirba ne vien tik miškininkai. Kaip išsiaiškino DELFI, jų ten mažuma....

Kaimynų prekybos tinklas ruošiasi galingam spurtui Lietuvoje (121)

Latvijos statybinių medžiagų ir buities prekių parduotuvių tinklo „ Depo “ prekybos tinklas...

Automobilių gamyboje – nauja aukso kasykla (8)

Autonomiški automobiliai gali drastiškai sumažinti aukų keliuose skaičių, apkarpyti suvartojamų...

Pažiūrėkit, kokį miniviešbutį sukūrė krovininiame krane

Krovininis kranas Kopenhagoje pertvarkytas į miniviešbutį, pavadinimu „Krane“, rašo „New...

Kanadietė pamestą sužadėtuvių žiedą po 13 metų rado netikėtoje vietoje (6)

Prieš daugiau nei dešimt metų šeimai priklausančiame ūkyje kanadietė Mary Grams pametė savo...