Tai nebuvo lengvas sprendimas. Tačiau mes kartu nusprendėme, kad nebegalime pasyviai stebėti, kaip prezidentas Putinas trypia tarptautinės teisės principus ir suverenios kaimyninės valstybės teises. Nebegalime ignoruoti destrukcijos ir mirčių, kurias sėja Rusijos veiksmai mūsų visų bendrame žemyne.
Sankcijos yra neišvengiama ES atsako dalis. Tai ne užgaida, o būtina, veiksminga ir savalaikė priemonė. Panagrinėkime jas detaliau.
Sankcijos būtinos dėl vienos paprastos priežasties: Rusijos veiksmai Ukrainoje yra nepriimtini. Rusija atsisako pripažinti Ukrainos nepriklausomybę ir suverenitetą. Ji ginklu užgrobė dalį Ukrainos teritorijos – iš pradžių buvo okupuotas Krymas, o vėliau jos kariuomenė įžengė į Ukrainos rytinį regioną.
Tai nėra tušti gandai. Tai faktas. Žinome, kad Ukrainoje dislokuota tūkstančiai Rusijos karių ir dešimtys Rusijos tankų. Girdėjau liudytojų pasakojimus, turiu patikimus žvalgybos duomenis ir skaičiau žiniasklaidos pranešimus.
Puikiai žinome iš Europos istorijos, kas gali atsitikti, kai nepriklausomai valstybei grasinama ginklu ir kenkiama karine jėga. Kaip praėjusią savaitę sakė premjeras Cameronas ir kanclerė A. Merkel, tarptautinę teisę pažeidžiantys Rusijos veiksmai negali neturėti pasekmių.
Antra, sankcijos yra veiksmingos. Akivaizdu, kad jos turi poveikį Rusijos ekonomikai, kuri jau susitraukė per pirmąjį šių metų ketvirtį. Augimas svyruoja ties 0 proc. riba, o infliacijos rodiklis turėtų pasiekti dviženklį skaičių. Liepos mėnesį jokiai Rusijos bendrovei nepaskolintas nei vienas doleris, euras ar Šveicarijos frankas. Rusijos bendrovių euroobligacijų vertė nuo 2014 m. nukrito net 93 proc. Rublis pasiekė rekordinę žemumą dolerio atžvilgiu. Kapitalo nutekėjimas šiais metais sieks apie 80 mlrd. USD.
Neigiamą poveikį turi ne tik sankcijos – dėl pačios Rusijos sprendimo apriboti maisto produktų importą tam tikrų prekių kaina išaugo daugiau nei 30 proc., o kai kuriais atvejais net iki 60 proc., todėl ėmė formuotis nauja importo iš Baltarusijos juodoji rinka. Ekonominį šio konflikto poveikį pajuto beveik kiekviena eilinė Rusijos šeima.
Trečia, šios sankcijos įvestos pačiu laiku. Nors praėjusią savaitę ir buvo paskelbtos paliaubos, turime įsitikinti, kad Rusija ir jos remiami vadinamieji separatistai vykdo savo pažadus.
Tokiomis aplinkybėmis buvo priimtas teisingas sprendimas dėl sankcijų, tačiau tuo pat metu ir toliau diskutuojame dėl taikos plano. Ateityje bet kada savo sankcijas galėsime atšaukti. Tačiau tam būtina, kad Maskva iš esmės pakeistų savo politikos kryptį.
Dabar Rusijos eilė veikti. Ji galėtų išvesti savo karius ir išvežti ginkluotę, nutraukti ginklų tiekimą separatistams, leisti Ukrainai spalio mėnesį surengti demokratinius rinkimus ir gerbti Ukrainos suverenitetą bei teritorinį vientisumą. Rusija yra galinga valstybė, kuri turėtų vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus.
Kita alternatyva – toliau kištis į Ukrainos reikalus. O tai reikštų besitęsiantį smurtą, naujas beprasmes mirtis ir nesibaigiančius sunkumus regione.
Rinktis Rusijos valdžiai. Nuoširdžiai tikiuosi, jog ji pasirūpins, kad nereikėtų griežtinti ekonominių priemonių ir kad jos tauta nepatirtų izoliacijos.
Kaip kalbėta su Ukrainos užsienio reikalų ministru Pavlu Klimkinu praėjusią savaitę įvykusiame NATO šalių vadovų susitikime, Ukrainos žmonės nusipelnė pasaulio bendruomenės paramos šiame kritiniame jų istorijos etape. O mes visi esame nusipelnę visuotinės gerovės ir stabilumo ateityje.