D. Lidingtonas. Krymas – ne Rusijos ir nepamirštas

 (144)
Lygiai prieš dvejus Rusija surengė neteisėtą „referendumą“ Kryme. Fiktyvus balsavimas, sukurptas vos per dvi savaites, šalį trypiant Rusijos armijai ir neįsileidžiant nepriklausomų tarptautinių stebėtojų, buvo demokratijos parodija – iš anksto suplanuotas pretekstas aneksuoti Krymą. Tokiu būdu pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius buvo jėga pakeistos Europos sienos.
Davidas Lidingtonas
Davidas Lidingtonas
© DELFI (K.Pansevič nuotr.)

Iš tiesų tai buvo paprasčiausias šalies užgrobimas. Nelegaliai aneksavusi Ukrainos žemę, pažeidusi jos teritorinį vientisumą ir toliau destabilizuodama padėtį Rytų Ukrainoje, Rusija „suplėšė“ tarptautines taisykles. Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės pasmerkė šiuos veiksmus.

Mes nesame pripažinę ir nepripažinsime Rusijos jėga įvykdyto perversmo Kryme. Taip pat nepamiršime ir nukentėjusiųjų nuo Rusijos agresijos padėties, pavyzdžiui, Krymo tautinių mažumų, kaip antai nemaža Krymo totorių bendruomenė, kuri patyrė didžiausią Rusijos atsakomybei tenkančių pažeidimų smūgį. Dėl nesiliaujančio Rusijos valdžios institucijų vykdomo persekiojimo ir represijų, nuo 2014 m. kovo mėn. savo gimtinę jau paliko 10 tūkst. Krymo totorių.

Aneksavusi Krymą Rusija sulaužė daugelį tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant JT Chartijos, Helsinkio baigiamojo akto ir 1997 m. Susitarimo dėl Juodosios jūros laivyno buvimo Ukrainos teritorijoje statuso ir sąlygų nuostatas.

Tokie veiksmai kenkia bendram pačios Europos saugumui – saugumui, kurį per ilgą laiką mums buvo pavykę sukurti, remiantis abipusiu supratimu, pasitikėjimu ir sutartomis normomis. Štai kodėl mes turime tvirtai priešintis Rusijos pavojingam elgesiui bei imtis rimto ir strateginio atsako į šį iššūkį.

Crimea one year after annexation
Krymas
© RIA/Scanpix

Tai reiškia, kad turime siekti didesnio atgrasomojo poveikio, būsimame aukščiausiojo lygio susitikime Varšuvoje įsipareigodami stiprinti NATO pajėgas Rytų Europoje.

Tai reiškia, kad turime tęsti sankcijas Rusijai, spausdami ją pakeisti savo požiūrį.

Ir tai taip pat reiškia, kad turime teikti praktinę ir politinę paramą toms šalims, kurios patiria Rusijos keliamos destabilizacijos ir kišimosi padarinius.

Būtina paprasta, aiški ir vieninga žinia – jokia šalis, net ir didelė, negali nepaisyti tarptautinių normų ir išvengti pasekmių.

Neteisėta Krymo aneksija buvo agresijos aktas. Ir šios agresijos akivaizdoje turime vieningai ginti savo vertybes.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Politiko akimis

S. Gentvilas. Kada galėsime maudytis Kuršių Mariose? (6)

Kuršių marios galėtų būti reali poilsio alternatyva vėsesnei, vėjų šukuojamai Baltijos jūrai. Tačiau ištisos Lietuvos kartos išbraukė Kuršių marias iš savo pasirinkimo meniu.

V. Urbonavičius. Kaip Europa galėtų kovoti su ekstremizmu ir kaip ji to nedaro (6)

Vokietijoje ir Prancūzijoje vėl teroro aktai, vėl siautėja islamistai radikalai ir vėl politikai mekena apie toleranciją, meilę ir vienybę.

D. Pavalkis. Kokio aukštojo mokslo ateityje reikės Lietuvai (53)

Visuomenėje gana intensyviai diskutuojama, ko reikia iš aukštojo mokslo, kaip ir iš visos švietimo sistemos Lietuvoje.

R. Baškienė. Nenorime emigracijos? Didinkime algas, mažinkime mokesčius (99)

Neseniai išgirdome, kad Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela pakvietė visus piliečius kovoti su medikų korupcija.

A. Kontrimienė. Biudžetinių įstaigų vadovai pasmerkti dirbti iki gyvos galvos? (30)

Pagal dabar galiojantį Biudžetinių įstaigų įstatymą taip dabar ir yra. Biudžetinių įstaigų vadovų darbo kadencijos yra neribojamos.