Iš tiesų tai buvo paprasčiausias šalies užgrobimas. Nelegaliai aneksavusi Ukrainos žemę, pažeidusi jos teritorinį vientisumą ir toliau destabilizuodama padėtį Rytų Ukrainoje, Rusija „suplėšė“ tarptautines taisykles. Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės pasmerkė šiuos veiksmus.

Mes nesame pripažinę ir nepripažinsime Rusijos jėga įvykdyto perversmo Kryme. Taip pat nepamiršime ir nukentėjusiųjų nuo Rusijos agresijos padėties, pavyzdžiui, Krymo tautinių mažumų, kaip antai nemaža Krymo totorių bendruomenė, kuri patyrė didžiausią Rusijos atsakomybei tenkančių pažeidimų smūgį. Dėl nesiliaujančio Rusijos valdžios institucijų vykdomo persekiojimo ir represijų, nuo 2014 m. kovo mėn. savo gimtinę jau paliko 10 tūkst. Krymo totorių.

Aneksavusi Krymą Rusija sulaužė daugelį tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant JT Chartijos, Helsinkio baigiamojo akto ir 1997 m. Susitarimo dėl Juodosios jūros laivyno buvimo Ukrainos teritorijoje statuso ir sąlygų nuostatas.

Tokie veiksmai kenkia bendram pačios Europos saugumui – saugumui, kurį per ilgą laiką mums buvo pavykę sukurti, remiantis abipusiu supratimu, pasitikėjimu ir sutartomis normomis. Štai kodėl mes turime tvirtai priešintis Rusijos pavojingam elgesiui bei imtis rimto ir strateginio atsako į šį iššūkį.
Krymas

Tai reiškia, kad turime siekti didesnio atgrasomojo poveikio, būsimame aukščiausiojo lygio susitikime Varšuvoje įsipareigodami stiprinti NATO pajėgas Rytų Europoje.

Tai reiškia, kad turime tęsti sankcijas Rusijai, spausdami ją pakeisti savo požiūrį.

Ir tai taip pat reiškia, kad turime teikti praktinę ir politinę paramą toms šalims, kurios patiria Rusijos keliamos destabilizacijos ir kišimosi padarinius.

Būtina paprasta, aiški ir vieninga žinia – jokia šalis, net ir didelė, negali nepaisyti tarptautinių normų ir išvengti pasekmių.

Neteisėta Krymo aneksija buvo agresijos aktas. Ir šios agresijos akivaizdoje turime vieningai ginti savo vertybes.