D. Lidingtonas. Krymas – ne Rusijos ir nepamirštas

 (144)
Lygiai prieš dvejus Rusija surengė neteisėtą „referendumą“ Kryme. Fiktyvus balsavimas, sukurptas vos per dvi savaites, šalį trypiant Rusijos armijai ir neįsileidžiant nepriklausomų tarptautinių stebėtojų, buvo demokratijos parodija – iš anksto suplanuotas pretekstas aneksuoti Krymą. Tokiu būdu pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius buvo jėga pakeistos Europos sienos.
Davidas Lidingtonas
© DELFI / Karolina Pansevič

Iš tiesų tai buvo paprasčiausias šalies užgrobimas. Nelegaliai aneksavusi Ukrainos žemę, pažeidusi jos teritorinį vientisumą ir toliau destabilizuodama padėtį Rytų Ukrainoje, Rusija „suplėšė“ tarptautines taisykles. Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės pasmerkė šiuos veiksmus.

Mes nesame pripažinę ir nepripažinsime Rusijos jėga įvykdyto perversmo Kryme. Taip pat nepamiršime ir nukentėjusiųjų nuo Rusijos agresijos padėties, pavyzdžiui, Krymo tautinių mažumų, kaip antai nemaža Krymo totorių bendruomenė, kuri patyrė didžiausią Rusijos atsakomybei tenkančių pažeidimų smūgį. Dėl nesiliaujančio Rusijos valdžios institucijų vykdomo persekiojimo ir represijų, nuo 2014 m. kovo mėn. savo gimtinę jau paliko 10 tūkst. Krymo totorių.

Aneksavusi Krymą Rusija sulaužė daugelį tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant JT Chartijos, Helsinkio baigiamojo akto ir 1997 m. Susitarimo dėl Juodosios jūros laivyno buvimo Ukrainos teritorijoje statuso ir sąlygų nuostatas.

Tokie veiksmai kenkia bendram pačios Europos saugumui – saugumui, kurį per ilgą laiką mums buvo pavykę sukurti, remiantis abipusiu supratimu, pasitikėjimu ir sutartomis normomis. Štai kodėl mes turime tvirtai priešintis Rusijos pavojingam elgesiui bei imtis rimto ir strateginio atsako į šį iššūkį.

Crimea one year after annexation
Krymas
© RIA/Scanpix

Tai reiškia, kad turime siekti didesnio atgrasomojo poveikio, būsimame aukščiausiojo lygio susitikime Varšuvoje įsipareigodami stiprinti NATO pajėgas Rytų Europoje.

Tai reiškia, kad turime tęsti sankcijas Rusijai, spausdami ją pakeisti savo požiūrį.

Ir tai taip pat reiškia, kad turime teikti praktinę ir politinę paramą toms šalims, kurios patiria Rusijos keliamos destabilizacijos ir kišimosi padarinius.

Būtina paprasta, aiški ir vieninga žinia – jokia šalis, net ir didelė, negali nepaisyti tarptautinių normų ir išvengti pasekmių.

Neteisėta Krymo aneksija buvo agresijos aktas. Ir šios agresijos akivaizdoje turime vieningai ginti savo vertybes.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

G. Abaravičius. Apie gyvulių ūkį Trakuose ir ne tik (atsakymas V. Kernagiui) (20)

Jau keliose žiniasklaidos priemonėse, tarp jų ir DELFI, susilaukęs itin rūsčių Seimo nario Vytauto Kernagio priekaištų, norėčiau pateikti savo poziciją ir kai kuriuos faktus, kurių jis – nuoširdžiai tikiuosi – nežino. Manau, tai svarbu visiems piliečiams, kuriems rūpi ne tik Trakų kultūrinio kraštovaizdžio likimas, bet ir demokratijos kokybė Lietuvoje, nes galime ne tik prarasti Trakus, kaip valstybės saugomą kultūros paveldo vietovę, bet ir dar labiau įtvirtinti gyvulių ūkio tradicijas, kai vieni piliečiai – turiu omenyje dalį verslo ir politikos elitui priskiriamų žmonių – yra lygesni už kitus.

M. Zakarka. Kodėl nereikia 2 proc. skirti mokyklai ar ligoninei? (14)

Kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) kvietimu deklaruoti pajamas, startavo ir dar vienas procesas – lenktynės tarp nevyriausybinių organizacijų ir valstybinių institucijų, kam atiteks piliečių paskiriama 2% parama. Būtent šis mėnesis yra galimybė paskirti 2% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstaigoms, turinčioms teisę ją gauti.

A. Markevičius. Ką galėtų padaryti ir nepadaro liberalai? (15)

„Sunkus šimtadienis“ – viešai įvertino Liberalų sąjūdžio pirmininkas, sostinės meras vyriausybės šimto dienų darbus.

A. Guoga. Kada būsime turtingi? (54)

Kaip undinės jūrose vilioja jūreivius, taip kiekvienas, ar tai jaunas verslas, ar pati valstybė nuolat dairosi rimtesnio investuotojo. Tik kažin ar vien gražių dainų Baltijos pakrantėse pakaks, kad į savo vandenis pritrauktume didžiuosius pasaulinio verslo banginius.

A. Skaistys. Korupcija ir kolaboravimas – dvi vienos ydos pusės (61)

Kaip žinome, su korupcijos reiškiniu bandoma kovoti visais lygiais: tarptautiniu, nacionaliniu, nevyriausybiniu, žinybiniu... O kaip su kolaboravimu? Vienareikšmio atsakymo nėra. Akivaizdu, kad abu šie reiškiniai – vieno, valstybingumą ardančio, medžio šakos. Ne veltui jie uždrausti baudžiamuoju įstatymu. Jei sakysite, kad tai visiškai skirtingi dalykai, tai iš pirmo žvilgsnio pozicijų būsite teisūs.