D. Lidingtonas. Krymas – ne Rusijos ir nepamirštas

 (144)
Lygiai prieš dvejus Rusija surengė neteisėtą „referendumą“ Kryme. Fiktyvus balsavimas, sukurptas vos per dvi savaites, šalį trypiant Rusijos armijai ir neįsileidžiant nepriklausomų tarptautinių stebėtojų, buvo demokratijos parodija – iš anksto suplanuotas pretekstas aneksuoti Krymą. Tokiu būdu pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius buvo jėga pakeistos Europos sienos.
Davidas Lidingtonas
Davidas Lidingtonas
© DELFI (K.Pansevič nuotr.)

Iš tiesų tai buvo paprasčiausias šalies užgrobimas. Nelegaliai aneksavusi Ukrainos žemę, pažeidusi jos teritorinį vientisumą ir toliau destabilizuodama padėtį Rytų Ukrainoje, Rusija „suplėšė“ tarptautines taisykles. Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės pasmerkė šiuos veiksmus.

Mes nesame pripažinę ir nepripažinsime Rusijos jėga įvykdyto perversmo Kryme. Taip pat nepamiršime ir nukentėjusiųjų nuo Rusijos agresijos padėties, pavyzdžiui, Krymo tautinių mažumų, kaip antai nemaža Krymo totorių bendruomenė, kuri patyrė didžiausią Rusijos atsakomybei tenkančių pažeidimų smūgį. Dėl nesiliaujančio Rusijos valdžios institucijų vykdomo persekiojimo ir represijų, nuo 2014 m. kovo mėn. savo gimtinę jau paliko 10 tūkst. Krymo totorių.

Aneksavusi Krymą Rusija sulaužė daugelį tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant JT Chartijos, Helsinkio baigiamojo akto ir 1997 m. Susitarimo dėl Juodosios jūros laivyno buvimo Ukrainos teritorijoje statuso ir sąlygų nuostatas.

Tokie veiksmai kenkia bendram pačios Europos saugumui – saugumui, kurį per ilgą laiką mums buvo pavykę sukurti, remiantis abipusiu supratimu, pasitikėjimu ir sutartomis normomis. Štai kodėl mes turime tvirtai priešintis Rusijos pavojingam elgesiui bei imtis rimto ir strateginio atsako į šį iššūkį.

Crimea one year after annexation
Krymas
© RIA/Scanpix

Tai reiškia, kad turime siekti didesnio atgrasomojo poveikio, būsimame aukščiausiojo lygio susitikime Varšuvoje įsipareigodami stiprinti NATO pajėgas Rytų Europoje.

Tai reiškia, kad turime tęsti sankcijas Rusijai, spausdami ją pakeisti savo požiūrį.

Ir tai taip pat reiškia, kad turime teikti praktinę ir politinę paramą toms šalims, kurios patiria Rusijos keliamos destabilizacijos ir kišimosi padarinius.

Būtina paprasta, aiški ir vieninga žinia – jokia šalis, net ir didelė, negali nepaisyti tarptautinių normų ir išvengti pasekmių.

Neteisėta Krymo aneksija buvo agresijos aktas. Ir šios agresijos akivaizdoje turime vieningai ginti savo vertybes.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Politiko akimis

A. Anušauskas. Kiek kainuoja vatinukai Rusijoje? (147)

Prieš 77 metus įvyko tai, ką dabar visi puikiai žinome iš istorijos vadovėlių: 1939 metais Stalino svajonių partneriu tapo Hitleris. 1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietija su Sovietų Sąjunga sudarė nepuolimo sutartį.

Z. Balčytis. Veikti negalima delsti (18)

Politikos klasika: kur padėti kablelį? Skubinti Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES procesą ar delsti?

V. Bakas. Sakmė apie mamutą, kuriam „prie ruso buvo geriau“ (96)

kaip dinozaurai, nesvarbu – žmonės ar institucijos. O kartais jie „užšąla“ kaip mamutai, su viltimi prisikelti. Vieną tokį mamutą atšildė artėjantys Seimo rinkimai.

A. Pabedinskienė. Neįgaliųjų socialinė integracija įsibėgėjo (44)

Lietuvoje 9 procentų gyventojų sudaro žmonės su negalia. Negalia gali būti labai įvairi, matoma išoriškai arba ne, fizinė, psichinė, protinė ar kompleksinė, laikina ar ilgalaikė.

G. Kirkilas. Jei jie dar neemigravo dvasiškai (77)

Lietuvoje tiek daug kalbama apie emigraciją, jos mastus, būtinybę ją stabdyti, jog galų gale visi tuose ginčuose vėl susipykstam ir... vežimas nė iš vietos.