D. Lidingtonas. Krymas – ne Rusijos ir nepamirštas

 (144)
Lygiai prieš dvejus Rusija surengė neteisėtą „referendumą“ Kryme. Fiktyvus balsavimas, sukurptas vos per dvi savaites, šalį trypiant Rusijos armijai ir neįsileidžiant nepriklausomų tarptautinių stebėtojų, buvo demokratijos parodija – iš anksto suplanuotas pretekstas aneksuoti Krymą. Tokiu būdu pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius buvo jėga pakeistos Europos sienos.
Davidas Lidingtonas
Davidas Lidingtonas
© DELFI (K.Pansevič nuotr.)

Iš tiesų tai buvo paprasčiausias šalies užgrobimas. Nelegaliai aneksavusi Ukrainos žemę, pažeidusi jos teritorinį vientisumą ir toliau destabilizuodama padėtį Rytų Ukrainoje, Rusija „suplėšė“ tarptautines taisykles. Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės pasmerkė šiuos veiksmus.

Mes nesame pripažinę ir nepripažinsime Rusijos jėga įvykdyto perversmo Kryme. Taip pat nepamiršime ir nukentėjusiųjų nuo Rusijos agresijos padėties, pavyzdžiui, Krymo tautinių mažumų, kaip antai nemaža Krymo totorių bendruomenė, kuri patyrė didžiausią Rusijos atsakomybei tenkančių pažeidimų smūgį. Dėl nesiliaujančio Rusijos valdžios institucijų vykdomo persekiojimo ir represijų, nuo 2014 m. kovo mėn. savo gimtinę jau paliko 10 tūkst. Krymo totorių.

Aneksavusi Krymą Rusija sulaužė daugelį tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant JT Chartijos, Helsinkio baigiamojo akto ir 1997 m. Susitarimo dėl Juodosios jūros laivyno buvimo Ukrainos teritorijoje statuso ir sąlygų nuostatas.

Tokie veiksmai kenkia bendram pačios Europos saugumui – saugumui, kurį per ilgą laiką mums buvo pavykę sukurti, remiantis abipusiu supratimu, pasitikėjimu ir sutartomis normomis. Štai kodėl mes turime tvirtai priešintis Rusijos pavojingam elgesiui bei imtis rimto ir strateginio atsako į šį iššūkį.

Crimea one year after annexation
Krymas
© RIA/Scanpix

Tai reiškia, kad turime siekti didesnio atgrasomojo poveikio, būsimame aukščiausiojo lygio susitikime Varšuvoje įsipareigodami stiprinti NATO pajėgas Rytų Europoje.

Tai reiškia, kad turime tęsti sankcijas Rusijai, spausdami ją pakeisti savo požiūrį.

Ir tai taip pat reiškia, kad turime teikti praktinę ir politinę paramą toms šalims, kurios patiria Rusijos keliamos destabilizacijos ir kišimosi padarinius.

Būtina paprasta, aiški ir vieninga žinia – jokia šalis, net ir didelė, negali nepaisyti tarptautinių normų ir išvengti pasekmių.

Neteisėta Krymo aneksija buvo agresijos aktas. Ir šios agresijos akivaizdoje turime vieningai ginti savo vertybes.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Politiko akimis

V. Gedvilas. Ar golfas yra azartinis žaidimas? (23)

Lietuvoje taip jau įprasta: jei gerą idėją pasiūlo politikas, jis yra pliekiamas ir taršomas iš visų pusių. Kaipmat atsiranda oponentų ar šiaip „geradarių“, kurie puola ieškoti ir dažniausiai „randa“ paaiškinimą, kad politiko idėja naudinga jam pačiam, jo giminėms, draugams, buvusiems kolegoms, verslo grupuotėms.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Zadanijų ar idėjų politika? (92)

Mano bičiulis mokykloje buvo geografijos mėgėjas. Kai 7-oje klasėje gavo naujas pratybas, kitą dieną atnešė išsprendęs visą sąsiuvinį.

R. Sadauskas. A. Tapino pasodintas pinigų medis išdygo (42)

Žurnalisto Andriaus Tapino organizuotame Laisvės piknike negausus būrelis piketuotojų liūdnais veidais, išsivyniojusių plakatą „Tapinai, užkasęs piliečių teisę į referendumą, nevaidink demokrato...“, priminė visų užmirštą 2014 m. birželio 29-osios referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams draudimo. Nepaisant aktyvios žemės gynėjais pasivadinusių aktyvistų agitacijos, privalomasis referendumas tuomet neįvyko, sudalyvavus jame vos 14,97 procentų rinkėjų. Bet mes visi likome gyventi su jo pasekmėmis – paskubomis Seimo priimtais diskriminaciniais žemės pardavimo apribojimais.

A. Bilotaitė. Atkurti tikėjimą Lietuva (158)

Po visų gegužės įvykių norisi klausti, ar Lietuva, kaip demokratija, jau pasiekė dugną? Ar įmanoma žemiau nukristi? Prarasti dar daugiau pasitikėjimo, nuvilti daugiau žmonių? Kaip Lietuvos politikams tai „pavyksta“? Ar dar apskritai galima išbristi iš korupcijos ir valstybės grobstymo?

R. Budbergytė. Krovinių vežimas geležinkeliu – vis dar ne ant tų bėgių (37)

Vienas esminių Europos pramonės bei paslaugų sektoriaus konkurencingumo veiksnių – efektyvus prekių transportavimas, kuris taip pat turi didžiulę įtaką ekonominiam augimui ir darbo vietų kūrimui.