Baimindamasis pralaimėjimo arbitraže bei precendento sukūrimo kitoms valstybėms, Rusijos dujų milžinas Lietuvai ne tik sumažino dujų kainą, bet ir suteikė kompensaciją atgaline data.

Atrodė, jog už dujas ir už iš jų pagamintą šilumą ar elektrą permokėję šalies gyventojai bei įmonės jau gali džiaugtis grąžinamais pinigais, tačiau lygioje vietoje, kai permokos iš „Gazprom“ jau atgautos, iškilo kliūtis, dėl kurios pinigai niekaip negali pasiekti tų, kuriems jie teisėtai priklauso.

Ši kliūtis, pasirodo, yra ne kas kitas, o pats premjeras Algirdas Butkevičius, kartu su juo ir visa „Lietuvos energija“ bei jos valdomos „Lietuvos dujos“. Visi jie kartu kažkodėl mano, jog turi teisę spręsti, ką toliau daryti su žmonėms priklausančiais pinigus. Atrodo, nors tu jiems kuolą ant galvos tašyk, tačiau nė už ką tų pinigų atiduoti nenori.

Prisiminkime tai, kad ši istorija nuo pat pradžių klostėsi keistai. Apie tai, kad su „Gazprom“ sutarta dėl kompensacijos už praėjusius pusantrų metų, Vyriausybė apskritai buvo linkusi nutylėti. Tik po pakartotino premjero kamantinėjimo Seime, jis birželį pagaliau pripažino, kad derybose sutarta ir dėl 331 mln. litų permokos grąžinimo „Lietuvos dujoms“.

„Susitarimas neabejotinai naudingas visiems be išimties akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ vartotojams <....>. Šiuo metu „Lietuvos dujos“ svarsto konkrečius mechanizmus, kaip įgyvendinti permokos grąžinimo pasiskirstymą. <...> galutinį sprendimą, jis bus paskelbtas viešai“, – opozicijos prispaustas dar pavasarį iš Seimo tribūnos porino A. Butkevičius.

Jau eina penktas mėnuo, o skaičiavimai ir perskaičiavimai, atrodo, tebevyksta. Po kelių savaičių prasidės naujas šildymo sezonas, tačiau nei žadėtų „mechanizmų“, nei grąžinamų pinigų vis nematyti. Gal sveika būtų ir patį A. Butkevičių į kokį arbitražą paduoti, kad šie pažadai taip ir neliktų tik pažadais.

Prieš rinkimus – trupiniai nuo Vyriausybės stalo

Vis dėlto kilus triukšmui bei artėjant prezidento ir europarlamento rinkimams, Vyriausybė nusprendė pademonstruoti savo dosnumą. Iš 331 mln. litų permokos tam, kad spėtų iki rinkimų, buitiniams dujų vartotojams žaibo greitumu buvo atseikėta 42,8 mln. litų kompensacijų.

Apie šią dosnumo apraišką, kaip jau tapo įprasta šioje Vyriausybėje, buvo nedelsiant garsiai ir iškilmingai pranešta visai Lietuvai. Deja, Vyriausybė kai ką žmonėms vis dėlto pamiršo pranešti. Pasirodo, kad netgi tie paskirtieji 42,8 mln. litų artimiausiu metu nepasieks vartotojų.

Vyriausybei panorėjus ir „Lietuvos dujoms“ paliepus ši palyginti nedidelė suma buvo dar kartą padalinta. Paaiškėjo, kad 2014 m. buitiniams vartotojams bus grąžinta tik 1,8 mln. litų, 2015 m. – 31,3 mln. litų, o 2016 m. I pusmetį – 9,7 mln. litų. Atrodo, kad iš A. Butkevičiaus viešų pareiškimų realios naudos dar teks palaukti. Bet juk svarbiausia gerą žinią žmonėms pranešti. Ir, žinoma, tai spėti padaryti prieš rinkimus.

Toks pinigų grąžinimo grafikas numatytas ne be priežasties. Šis planas leis valdantiesiems gruodį, prieš pat savivaldos rinkimus, vėl iškilmingai pranešti, kad Vyriausybės dėka dujų kainos 2015 m. papildomai sumažės visu trečdaliu ir bus galima toliau trimituoti apie begalinį triūsą Lietuvos žmogaus labui.

Vartotojams pinigai turi būti grąžinti

Tačiau dėl likusių 288,2 mln. litų kompensacijų – visiška tyla. Ir visai be reikalo premjeras rodo pirštu į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK), kadangi šiuo atveju už pinigų grąžinimą vartotojams atsakingos Vyriausybės valdomos „Lietuvos dujos“.

Būtent jos turi pakeisti sutartis su nebuitiniais vartotojais ir įskaičiuoti joms grąžintiną kompensaciją. Taigi A. Butkevičius pats turi visus reikiamus svertus šią pinigų sumą grąžinti ir savo atsakomybės nusikratyti negali.

Ši didžioji kompensacijos dalis priklauso elektros energijos vartotojams ir elektrinėms, gaminusioms elektrą naudojant dujas, pramonės įmonėms bei šilumos vartotojams. Tai ypač aktualu žmonėms didžiuosiuose miestuose, kadangi jiems šilumą teikė brangias „Gazprom“ dujas deginančios įmonės.

Kompensacijos dalis, priklausanti vien šiems šilumos vartotojams, siekia daugiau nei 130 mln. litų. Taigi didžiųjų miestų gyventojai turi visą teisę reikalauti, kad „Gazprom“ sumokėta kompenscija jiems būtų grąžinta.

Gaila konstatuoti, bet kol kas panašu, jog šioje kompensacijų grąžinimo istorijoje bus atsitikę taip, kaip viename animaciniame filme, – galiausiai premjeras praneš, jog šilumos ir elektros vartotojų pinigai susimaišė su valstybės pinigais ir Vyriausybė jų nebegrąžins, nes netyčia gali žmonėms atiduoti ne svetimus, o savus pinigus.