Nors mokesčiai šiemet ir renkami sėkmingiau nei pernai, kitų metų valstybės iždas bus tuštesnis nei šiemet. Taip yra dėl biudžete dešimtadaliu susitraukusios (net 211 mln. Eur) ES lėšų dalies, lyginant su šiais metais. Įvertinus santykinę ES lėšų dalį šalies ižde, tiek mažai ES paramos valstybės biudžete nebuvo jau 7 metus. Tuo ypač nelengva patikėti žinant, kad 2014-2020 m. Lietuvai buvo skirta rekordiškai didelė, beveik 7 milijardų eurų ES struktūrinė parama.
Ypač reikšminga tai, kad ES lėšų stokojantis biudžetas pristatomas tuo metu, kai stringa visi svarbiausi bendrojo vidaus produkto augimo garvežiai. Menksta eksporto apimtys, pirmuosius lėtėjimo ženklus rodo vidaus vartojimas, o tiesioginių užsienio investicijų srautas nėra toks gausus kaip tikėtasi. Valstybės ūkiui atsidūrus nelengvoje situacijoje rekordiškai didelė ES struktūrinė parama Lietuvai tarsi savaime siūlo sprendimą.
Rekordinę ES paramą būtina sumaniai panaudoti skatinant ant vienos kojos šlubuojančią šalies ekonomiką. Tai sėkmingai darė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, įgyvendinusi beveik 5 mlrd. litų apimties Ekonomikos skatinimo planą. Savalaikės tuometinės ekonomikos skatinimo priemonės Lietuvai ne tik leido išlipti iš ekonominės recesijos duobės, bet ir išsaugojo daugybę darbo vietų bei Lietuvos verslininkams padėjo pasiekti rekordinių eksporto apimčių.
Kaip, sakytum, istorinę galimybę Lietuvos ekonomikai suteikti naują postūmį naudoja socialdemokratų vyriausybė? Ogi niekaip. Iš 7 mlrd. eurų Lietuvai skirtos ES paramos per pastaruosius dvejus metus premjero A. Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė tesugebėjo panaudoti mažiau nei 200 mln. eurų. Klausimas, kodėl Lietuvai gavus rekordinę 7 mlrd. eurų ES paramą, socialdemokratai ją vengia panaudoti stagnuojančios ekonomikos skatinimui, lieka neatsakytas. Atsakymo į šį klausimą laukia ne tik opozicija, bet ir paramos bei vyriausybės dėmesio pastaruosius kelerius metus stokojantys Lietuvos eksportuotojai.
Iš naujojo biudžeto projekto matosi ir tai, kad A. Butkevičiaus Vyriausybė net nesiruošia laikytis įsipareigojimo mažinti šalies biudžeto deficitą ir savo rinkėjus toliau malonins valstybės pasiskolintomis lėšomis.
Nereali netgi pati socialdemokratų Vyriausybės 1,3 proc. BVP biudžeto deficito prognozė. Tai įrodo pastarojo meto nesėkmingos PVM surinkimo tendencijos. Per 9 šių metų mėnesius PVM surinkimas nuo plano atsilieka 2,7 proc., o ateinančiais metais, anot finansų ministro, jo surinkimas didės dar 5,7 proc.. Ši buhalterinėmis gudrybėmis neuždangstyta realybė rodo, kad vien dėl nesėkmingų pastangų surinkti PVM viešųjų finansų trūkumas kitais metais gali viršyti oficialiai teikiamą Seimui deficito dydį.
Nėra abejonių, kad šį valstybės išlaidų ir pajamų skirtumą A. Butkevičiaus Vyriausybė, žinoma, netruks padengti lengva ranka pasiimtomis paskolomis. Tokia strategija toli neveda – savo elgesiu socialdemokratų Vyriausybė panašesnė į vos pilnametystės sulaukusį greitojo kredito entuziastą, o ne atsakingai savo galimybes vertinantį suaugusįjį.
Kol tarptautinė finansų sistema išgyvena ramų laikotarpį, socialdemokratų Vyriausybei bepigu neatsakingai skolintais pinigais finansuoti priešrinkiminį lėbavimą. Tačiau tereikia pirmo rimto sukrėtimo ir tarptautinės rinkos finansinės drausmės trūkumą Lietuvoje tuoj pat įvertins kaip brangiai kainuojantį rizikos šaltinį. Spėkite, kam teks apmokėti socialdemokratų vyriausybės neatsakingumo sąskaitą?