Europos Tarybos Parlamentinėje asamblėjoje, vykusioje sausio pabaigoje, buvo pristatyta rezoliucija, kurioje konstatuojama, jog komunikacijos ir informacijos technologijų progresas smarkiai išplėtė demokratijos bei piliečių dalyvavimo ribas.
Birutė Vėsaitė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Tai žingsnis, kuris dar kartą demonstruoja milžinišką pokyčių mastą. Reikia pripažinti, jog nevaržoma interneto laisvė bei jos teikiamos galimybės tapo vienu iš mūsų gerovės šaltinių.

Tačiau visuomenei atvirai interneto technologijai rengiantis švęsti 21-ąjį gimtadienį, išnyra vis daugiau iki tol nepastebėtų grėsmių, kurias politikams bei institucijoms dar teks spręsti.

Kad ir kaip būtų gaila, pasiduoti daliai blogųjų iterneto įtakų yra labai lengva. Kaip ir pozityvios iniciatyvos, internete taip pat lengvai gali plisti ir neigiamo pobūdžio turinys – netolerancijos, neapykantos bei diskriminacijos kupina informacija.

Su šiuo procesu negalima taikstytis. Reikia labai rimtai vertinti kiekvieną tokio pobūdžio pažeidimą, neleidžiant internetui pavirsti neįžengiama neapykantos kupinų interneto komentatorių, dezinformacijos skleidėjų bei manipuliatorių zona, kurioje nuomonių pliuralizmui nebelieka vietos.

Pasipelnyti sumaniusių internetinių sukčių veikimo būdai kartais peržengia bet kokias ribas. To pavyzdys yra nesena istorija, kuomet socialiniame tinkle, prisidengus žinomo portalo vardu, paskleista žinia apie N.Bunkės mirtį aplinkiniams sukėlė šoką.

Socialinai tinklai tampa vis įtakingesni, juose galima pritraukti vis didesnes auditorijas, tačiau į panašius neteisėtus veiksmus šioje erdvėje vis dar žiūrima pro pirštus, tarsi į paauglio pokštus. Rimčiau vertinant tokius internetinius nusikaltimus, klausimas ar kaltininkas bus priverstas atlyginti žalą, ar toliau galės tokiais būdais medžioti laikus neturėtų kilti.

Kita aktuali grėsmė interneto laisvei – tos technologijų korporacijos, kurių deklaruojamos vertybės bei požiūris ne visuomet atitinka jų realią veiklą. Vienas iš šios vartotojams vis didesnį susirūpinimą keliančios, veiklos aspektų yra jų privačių duomenų saugumas bei naudojimas.

Su JAV Nacionalinio saugumo agentūros vykdomu masiniu sekimu susijęs skandalas yra įrodymas, kad privatūs duomenys internete gali būti panaudoti ne visai taip, kaip daugelis vartotojų nori. Privačių duomenų naudojimas komerciniais tikslais yra sunkiai kontroliuojamas – interneto kompanijos joms vartotojų suteiktu pasitikėjimo mandatu linkę vis labiau piktnaudžiauti, tad institucijos yra priversto ieškoti būdų tam užkirsti kelią.

Į kovą už vartotojų duomenų privatumą pirmiausia pradeda kilti Europa. Šių metų pradžioje Prancūzijoje už informacijos apsaugą atsakinga CNIL (liet. Nacionalinė informatikos bei laisvių komisija) nubaudė interneto gigantę Google 150 tūkst. eurų bauda po to, kai kompanija nesutiko ištaisyti vartotojų informacijos naudojimo pažeidimų. Atskiras visų savo paslaugų privatumo politikas pakeitusi į vieną bendrą bei pradėjusi jungti apie kiekvieną individualų vartotoją iš skirtingų savo produktų (Youtube, Gmail, Google+ ir t.t.) surinktus duomenis, kompanija nepateikė vartotojams informacijos kodėl ir kam tai yra daroma.

Ši kompanijos praktika prieštarauja ir kitų šalių nacionaliniams privatumo apsaugos įstatymams, tad griebtis panašių veiksmų svarsto ir daugiau valstybių. Tačiau galimybės skirti baudas už pažeidimus europiniu mastu kol kas nėra.

Be probleminių klausimų, ne ką mažiau svarbios sritys, kuriose tolesnis modernizavimas yra vertinamas labai teigiamai. Internetas jau spėjo neatpažįstamai pakeisti viešąjį sektorių – institucijos tapo lengviau pasiekiamos, piliečiai vis daugiau biurokratinių procedūrų gali atlikti paprasčiau. Nenuostabu, jog šiuo keliu norima eiti dar toliau.

Technologijų progresas žingsnis po žingsnio veda elektroninio balsavimo per rinkimus link. Šios iniciatyvos šalininkų teigimu, tai svariai prisidėtų prie demokratijos plėtros. Galima sutikti, jog užtikrinus internetinio balsavimo saugumą bei skaidrumą, tai taptų stipriu ramsčiu moderniai demokratijai.

Kalbama net ir apie tiesioginės demokratijos plėtrą - svarbesnius politinius klausimus pavedant spręsti visuotiniams e-referendumams. Nors tai panašu į viliojantį rytdienos modelį, kuris net galėtų pakeisti atstovaujamąją demokratiją į tiesioginę, vargu, ar tai pasiteisintų. Politikoje reikia priimti ilgalaikius sprendimus, dažnai nenešančius greitos naudos, spręsti ir derinti daug skirtingų interesų. Todėl piliečiams turint vis mažiau laiko domėtis ir gilintis į įvairių politinių klausimų pobūdį, ši alternatyva artimiausiu metu nebus geriausias sprendimas.

Internetas tapo atviru forumu diskusijoms, socialiniuose tinkluose gimstančioms pilietinėms iniciatyvoms - tikra XXI amžiaus politinio dalyvavimo forma. Tai toli gražu ne informacinės visuomenės plėtros pabaiga, daugeliui sričių reikalingas efektyvus reguliavimas, tolesnis inovacijų skatinimas. Tiek nacionaliniu, tiek europiniu lygiu dar reikia užbaigti daugelį procesų – pradedant protingu internetinių lošimų reglamentavimu ir skaidrios jų veiklos užtikrinimu, baigiant didesnio skaičiaus viešųjų paslaugų perkėlimu į virtualiąją erdvę. Tam, kad internetas netaptų vien internetinių trolių priebėga.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vilniaus centre ant vejos nakvoja nuo sekmadienio: užsienio darbininkai pateko į nepavydėtiną padėtį (61)

Jau kelias dienas vilniečiai parkelyje prie Prancūzijos ambasados atkreipė į neįprastą...

R. Karbauskis nusitaikė į draudimą išlaidauti: dėl to išvažiuoja dešimtys tūkstančių (194)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis krizės metu priimtus...

Barselonoje sunkvežimis rėžėsi į minią nuolat pildoma (19)

Turistų pamėgtame Ramblos rajone, Barselonoje, į žmonių minią įvažiavo furgonas. Pranešama,...

Kauno oro uosto direktorius: liūdime (38)

Po mėnesį trukusių rekonstrukcijos darbų atsidarius Vilniaus oro uostui, Kauno oro uosto...

G. Kirkilas sugalvojo planą koalicijai su „valstiečiais“ gelbėti (17)

Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Gediminas Kirkilas inicijuoja partijos susitarimą su...

Odesoje atostogaujantys lietuviai kelia pavydą paprastiems miesto gyventojams (106)

Apsilankius Ukrainos atostogų rojumi vadinamoje Odesoje ne visiems patinka. Priklauso, kiek jūs...

G. Landsbergis vienoje srityje jau aplenkė senelį (508)

Konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui per metus pavyko nemenkai sustiprinti savo...

D. Trumpo retorika sukėlė nerimą ir Pentagonui (8)

Praėjus vos kelioms dienoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo ugningo pareiškimo apie galimą karinę...

Meilės kaina: A. Valentaitė neteko brangenybių už 140 tūkst. eurų atnaujinta 14.50 val. (462)

Viena garsiausių Lietuvos manekenių Asta Valentaitė prarado įvairių brangenybių už daugiau...

Žinomas telefonų gamintojas nesutinka su mokesčiu Lietuvoje: priskaičiavo 0,5 mln. eurų skolos (156)

Teisme vyksta ginčas tarp autoriams atstovaujančios asociacijos AGATA ir informacinių ir ryšių...