Daugėjant mišrių santuokų ( t.y. kai skiriasi sutuoktinių pilietybė) ir mišrioms poroms gimusių vaikų, dvigubos pilietybės klausimas tampa vis aktualesnis daugeliui lietuvių. 83,7 procentų Lietuvos gyventojų bent keletas, o nemažos dalies ir daugelis, artimųjų yra išvykę gyventi į užsienį. Tai parodė DELFI užsakymu atlikta apklausa, kurią vykdė viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.
Kitą reprezentatyvų visuomenės nuomonės tyrimą 2015 metų atliko „Baltijos tyrimai“ . Jis parodė, jog net 82 procentai gyventojų iš esmės pritaria, jog Lietuvos Respublikos pilietybė būtų išsaugoma Lietuvos piliečiams, gavusiems kitų valstybių pilietybę. 60 procentų teigė, jog pritaria, kad Lietuvos Respublikos pilietybė būtų suteikiama lietuvių kilmės kitų valstybių piliečiams. Tai rodo, jog lietuviai iš esmės palankiai žiūri į dvigubos pilietybės įteisinimą, didžiosios Seimo frakcijos tam taip pat pritaria, o diskusija kyla tik dėl to, kokį dvigubos pilietybės modelį pasirinkti.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnis nustato: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo numatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatymo nustatyti dvigubos pilietybės atvejai gali būti tik labai reti, veikiau išimtiniai, todėl pagal dabar galiojančią Konstitucijos nuostatą negalima nustatyti tokio įstatyminio reguliavimo, kuris leistų plačiai taikyti dvigubą pilietybę.
Vadinasi vienintelis kelias – keisti pačią Konstituciją. Lietuvos pilietybės įgijimą ir netekimą nustatantis Konstitucijos straipsnis yra skirsnyje „Lietuvos valstybė“, tad jo keitimas įmanomas tik referendumo būdu. Todėl nėra kito pasirinkimo tik ieškoti tinkamos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo formuluotės ir skelbti privalomąjį referendumą. Tiek dvigubos pilietybės įteisinimui, tiek ir referendumui pritaria beveik visos parlamentinės frakcijos Seime. Šį referendumą numatyta rengti 2016 metais kartu su Seimo rinkimais, o tam, kad jis būtų laikomas įvykusiu, reikalinga, jog jame dalyvautų daugiau kaip pusė Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę. Tam, kad būtų galima priimti dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus, už Konstitucijos nuostatų keitimą turi pasisakyti daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Dvigubos pilietybės įteisinimo tendencijos Europos Sąjungoje rodo, jog net ir tos valstybės, kurios anksčiau laikėsi griežtos dvigubos pilietybės draudimo politikos, pastaruoju metu pradeda lanksčiau reglamentuoti dvigubą pilietybę turinčių asmenų statusą, dvigubą pilietybę įtvirtinant veikiau kaip taisyklę, nei kaip siaurą išimtį. Dauguma Europos Sąjungos valstybių dvigubą pilietybę leidžia daug plačiau nei Lietuva.
Tik apie 15 procentų Europos valstybių iš esmės draudžia dvigubą pilietybę, taikant tik nedideles išimtis – tai Lietuva, Estija, Danija, Austrija, Norvegija. Konstitucijos komisija svarsto galimybę siūlyti Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Lietuvos piliečiai pagal kilmę gali būti kitos valstybės piliečiais, jei atitinka įstatymo nustatytus kriterijus, o kiti asmenys negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai, išskyrus įstatymo nustatytus atskirus atvejus.“ Ši formuluotė užtikrintų tam tikrus saugiklius ir suteiktų prioritetą lietuvių kilmės asmenų pilietybės išsaugojimui.
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija šių metų lapkričio 11 dienos posėdyje, kuriame pranešimus skaitė šių eilučių autorė ir Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko pranešimus, pritarė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimams, kuriais siūloma atsisakyti sąlygos iki 21 metų apsispręsti, jei kitos valstybės pilietybė buvo įgyta gimstant. Šį įstatymą Seimas priėmė, balsuojant už jį daugumai Seimo narių. Taigi susidaro paradoksali situacija, kai trečios bangos emigrantų vaikai išsaugo Lietuvos Respublikos pilietybę, o jų tėvai – ne.
Pasaulio lietuvių bendruomenė mano, jog konkretus pilietybės išsaugojimo klausimas nėra susijęs su bendruoju dvigubos pilietybės institutu ir visiškai atitinka Konstitucijos 12-ajame straipsnyje minimus „atskirus atvejus“, todėl nesukelia būtinybės keisti Konstituciją referendumo būdu ir gali būti išspręstas papildant pilietybės įstatymą. Be to, Bendruomenė mano, kad įstatyminės referendumo laimėjimo sąlygos labai griežtos ir yra būtinas labai aktyvus piliečių dalyvavimas bei vieningas pritarimas, todėl tikslinga keisti Referendumo įstatymą.
Tačiau Pasaulio lietuvių bendruomenės siūlymai iš esmės vilkintų brangų laiką priimti taip reikalingus Konstitucijos pakeitimus, nes kaip minėta, Konstitucinis Teismas yra vienareikšmiškai pasisakęs, kad galiojanti 12 straipsnio antrosios dalies redakcija užkerta kelią įgyti dvigubą pilietybę platesniu mastu.
Taigi panašu, jog siekiant dvigubos pilietybės įteisinimo yra likęs paskutinis, bet svarbiausias žingsnis – paskelbti privalomąjį referendumą ir laukti piliečių aktyvumo balsuojant už būtiną Konstitucijos pataisą. Todėl, jeigu toks referendumas būtų paskelbtas, reikėtų, kad kuo daugiau piliečių dalyvautų referendume ir išreikštų savo valią, nes nuo Jūsų aktyvumo ir apsisprendimo priklausys ar Jūsų emigravę artimieji, kiti Lietuvos gyventojai galės išlikti Lietuvos Respublikos piliečiais.