Visgi vos Europos Parlamentas įgavo daugiau galių, jis ėmė efektyviai stabdyti Komisijos sprendimus, kuriems prieštarauja didžioji dalis visuomenės. Jeigu tokių galių Parlamentas būtų turėjęs anksčiau, galbūt šiandien Europoje išvis neturėtume technologinio barbarizmo produktų – transgeninių organizmų, kurie reikalingi tik juos sukūrusioms farmacijos ir biotechnologijų korporacijoms.
Vien tik šių metų birželio mėnesį Europos Parlamento plenariniuose posėdžiuose vyko 5 balsavimai dėl GMO. Tris iš jų inicijavo Žaliųjų frakcija, kuriai priklausau ir aš.
Visais penkiais atvejais europarlamentarai triuškinančia persvara nepalaikė Europos Komisijos ir už sveikatą atsakingo eurokomisaro Vytenio Andriukaičio sprendimų. Komisija po šių balsavimų priversta GMO klausimus svarstyti iš naujo. Arba pamiršti apie GMO iš viso, nes vargu ar ši europarlamentarų dauguma pritars GMO plėtrai ateityje.
Leidimai importuoti naujus GMO nėra demokratiški
Du prieštaravimus dėl genetiškai modifikuotų gvazdikų ir kukurūzų importo Europos Parlamentas pareiškė birželio 8 dieną. Pagrindinė prieštaravimo priežastis yra ta, kad Europos Parlamentas mano, jog šie leidimai išduodami nedemokratiniu keliu, tai yra nesant daugumos ES valstybių palaikymui.
Tokia žinutė Europos Komisijai siunčiama jau nuo 2015 metų gruodžio, kai prasidėjo prieštaravimų jos sprendimams banga. Kuomet ekspertų komitetas neturi vieningos nuomonės, įsileisti ar neįsileisti naują GMO veislę, Europos Komisija į tai sureaguoja tradiciškai – buldozerio principu pati priima sprendimą. Ir tas sprendimas, žinoma, yra – įsileisti.
Jeanas-Claude Junckeris, prieš tapdamas Europos Komisijos vadovu, europarlamentarams pažadėjo, kad GMO autorizavimo procesas bus demokratiškesnis ir skaidresnis.
Tuo metu, matyt, jis galvojo tik apie tai, kaip pelnyti Europos Parlamento narių balsus ir patekti į valdžią... Europos Komisijos sprendimas išduoti importo leidimą minėtam kukurūzui yra neatsakingas, mat tai kukurūzų veislė, skirta auginti kartu su herbicidu glifosatu.
Genetiškai modifikuotų kukurūzų derliuje sukaupiama daug šio nuodo, sukeliančio vėžį ir ardančio endokrininę sistemą. Pastaruoju metu glifosato tema sulaukė labai daug dėmesio Europoje. Daugelis ES valstybių pasisako už šio pesticido naudojimo apribojimą. Taigi Komisijos uždegta žalia šviesa dar vienam „glifosatiniam“ kukurūzui tokiame kontekste atrodo kaip akibrokštas.
Siūloma neremti GMO plėtros Afrikoje
Europarlamentarai nenori GMO importo į Europą, todėl visai logiška, kad jie pasisako ir prieš GMO plėtrą Afrikoje. Ši plėtra užmaskuota po pavadinimu „Naujasis aljansas maisto saugai Afrikoje“.
Maisto sauga čia suprantama kitaip, tai yra kad afrikiečiai apskritai turėtų maisto. Ši pusiau valdiška, pusiau privati programa inicijuota valstybių, priklausančių G8, ir yra nukreipta į privačių investicijų pritraukimą žemės ūkyje į pietus nuo Sacharos.
Nevyriausybinės organizacijos daug kartų kritikavo šią schemą, kuri pasitarnauja žemių užgrobimui, neleidžia vykti sėklų mainams, kur jie būtini (ūkininkai turi būti pajėgūs sėklomis apsirūpinti patys, o ne pirkti jas kasmet iš korporacijų). Be to, minėtas „Naujausias aljansas“ vos ne tiesiogine prasme kiša GMO į afrikiečių gerkles.
GMO išleidimas į aplinką kelia pavojų visiems ūkininkams, kurie nenori jų auginti, mat transgeniniai organizmai plinta nekontroliuojamai. Ataskaitoje, kurią šį mėnesį pristatė Europos Parlamento Žaliųjų frakcijos narė Maria Heubuch, yra išvardintos visos šios problemos ir siūloma uždrausti naudoti Europos mokesčių mokėtojų pinigus naujai neokolonizacijos politikai, kurią daugiausia vykdo JAV korporacija „Monsanto“.
„Ironiška, bet „Naujasis aljansas“ naudojamas tam, kad Afrikos valstybėse GMO industrijos naudai būtų keičiami įstatymai dėl žemės įsigijimo, žemės nuosavybės, sėklų mainų, transgeninių organizmų plėtros. Ir tai būtina stabdyti“, – teigiama ataskaitoje, kuriai birželio pradžioje pritarė ir kiti europarlamentarai.
Senieji GMO liko prie durų, o naujieji lipa per langą
Biotechnologijų kompanijos jau trejus metus siekia, kad jų naujieji veislių išvedimo būdai nebūtų kontroliuojami GMO teisės aktų. Tačiau reikalas tas, kad šių metodų produktai visiškai atitinka „genetiškai modifikuoto organizmo“ sąvoką, kuri įtvirtinta Direktyvoje 2001/18.
„Naujieji GMO“ taip pat kelią riziką, panašią į transgeninių organizmų. Taip pat atsiranda naujos rizikos, kurias būtina įvertinti prieš išleidžiant juos į aplinką. „Naujieji GMO“ turėtų būti lygiai taip pat kontroliuojami ir ženklinami, kad ūkininkai bei vartotojai būtų apsaugoti ir kad jie galėtų rinktis, kokius produktus vartoti. Europos Komisija turėtų dar šiemet duoti tikslų šio klausimo išaiškinimą.
Du pranešimus, kuriuos parengė Europos Parlamento nariai Jan Huitema (dėl žemės ūkio inovacijų) ir Anthea McIntyre (dėl technologinių sprendimų žemės ūkyje), Europos Parlamentas stipriai pakoregavo. Daug pasiūlymų pateikiau ir aš pats. Džiugu, kad balsavimo metu, kuris vyko šį mėnesį, Europos Parlamentas galutinai atsisakė atverti duris nepatikrintiems, neženklintiems GMO Europos Sąjungoje.
Europos Parlamento Žaliųjų frakcijos nuomone, žemės ūkio problemos turi būti sprendžiamos ne GMO ar kitų technologinių fantazijų pagalba, o kuriant agroekologines sistemas.
Europos Sąjunga turėtų skirti didesnį finansavimą tradicinei selekcijai, adaptuojant ją prie agroekologijos. Tačiau biotechnologijos vis dar „suvalgo“ 67 procentus viso biudžeto, skirto žemės ūkio tyrimams.