Europos kovos su sukčiavimu tarnyba reguliariai atlieka tyrimus ir skaičiuoja įmanoma korupcijos lygį įvairiose šalyse. Visų duomenys skirtingi, tačiau daugelis mini, kad Lietuvoje iš vidutiniškai 4,5 -5 milijardų eurų, per metus panaudotų viešuose pirkimuose, apie milijardas gali būti panaudotas neskaidriai.
Dabar dar vienas skaičius. Visoje Europos Sąjungoje (ES) dėl nesąžiningos konkurencijos nukentėję juridiniai ir fiziniai asmenys kasmet negauna 23 milijardų eurų kompensacijų. Ir taip atsitinka tik dėl to, kad ES šalių teisės aktai, reguliuojantys konkurencijos santykius, netobuli ir leidžia siautėti tiems, kurie linkę nepaisyti sąžiningos konkurencijos principų.
Jeigu pirmuoju atveju pinigai per viešuosius pirkimus yra tiesiog vagiami įvairiomis formomis, tai antruoju atveju padaroma žala gali būti dar didesnė, tik ją sunkiau išmatuoti.
Tarkime, kad šalies konkurencinę aplinką reguliuojančiuose įstatymuose yra spragų. Tarkime, kad taip atsitiko su verslo koncentracija. Visame pasaulyje koncentracija tik didėja, kasmet Konkurencijos taryba tokių prašymų nagrinėja vis daugiau ir Lietuvoje.
Kas atsitiktų, jeigu dėl netobulų įstatymų neleistina verslo koncentracija įvyktų visų duonos kepyklų sektoriuje, o koncentracija taip pat pasinaudoję prekybos centrai sujungtų savo verslą, susitartų su duonininkais ir naujų rinkos dalyvių – duonos kepėjų – nebeįsileistų?
Galvą galiu guldyti, kad duonos kepalėlis dabar kainuotų tris kartus brangiau.
Suprantu, pateikiau kone apokaliptinį pavyzdį, bet taip lengviau įsivaizduoti, kaip stipriai nukentėtų smulkūs vartotojai, kiti rinkos dalyviai, ir kokio dydžio žala per mėnesį būtų skaičiuojama? Tai – milijardai.
Konkurencijos taryba ir teismai tikriausiai dar nebaigė nagrinėti vieno atvejo Lietuvoje, kai vienas žiniasklaidos koncernas supirko Lietuvoje populiariausius internetinius skelbimų puslapius ir iš karto visuose skelbimų kainas pakėlė labai drastiškai.
Įstatymuose numatyta įvairių papildomų sąlygų, kada nereikia Konkurencijos tarybos leidimo koncentracijai, todėl koncernas ir bandė tomis sąlygomis pasinaudoti. Esu tikras, kad šis atvejis gali tapti chrestomatiniu pavyzdžiu, pagal kurį, jeigu verslininkai liks nenubausti, gali būti keičiamas Konkurencijos įstatymas.
Šis atvejis panašus į duonos kepėjų, tik nukentėję asmenys priklauso siauresnei vartotojų grupei. Bet pakankamai didelei.
Vasario 1 dieną įsigalios naujos redakcijos Konkurencijos įstatymas, pagal kurį nuo nesąžiningos konkurencijos nukentėję fiziniai ir juridiniai asmenys galės lengviau prisiteisti jiems padarytą žalą. Seimas nustatė ir naujus Konkurencijos tarybos veiklos finansavimo šaltinius – leido rinkti mokesčius už koncentracijos prašymų priėmimą ir jų nagrinėjimą.
Per 2008 metų krizę Konkurencijos tarybai buvo nurėžti 35 proc. turėto biudžeto, pastatas, kuriame dirba specialistai, avarinės būklės, o šios tarybos veikla labai plati ir daug ką reiškianti valstybei.
Tarp šios tarybos tikrinamų klientų yra ir viešojo administravimo (savivaldybių, ministerijų ir Vyriausybės) įstaigos, kurios savo neteisėtais sprendimais irgi gali riboti konkurenciją, todėl tarybos nepriklausomybė nuo valdžios malonės - skirti ar ne daugiau pinigų jos veiklai - itin svarbi.
Nesąžininga konkurencija ir klaidūs viešieji pirkimai gimdo pačius didžiausius korupcinius santykius ir didžiausią žalą tiek valstybėms, tiek konkrečiai vartotojams. Gal todėl kas ketvirtas Lietuvoje uždirbtas euras yra iš šešėlinės ekonomikos. Kasmet Lietuvoje cirkuliuoja apie 9 milijardus eurų neapmokestintų pajamų.
Seimo Ekonomikos komitete šiuo metu svarstomas naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo projektas. Noriu atkreipti dėmesį, kad jis jau buvo parengtas, tačiau naujos Seimo kadencijos Ekonomikos komiteto nariai suabejojo projektu ir jo priėmimą sustabdė – abejonių sukėlė likusi gana plati vidaus sandorių sąvoka.
Ekonomikos komitetas panoro išnagrinėti vidinių sandorių praktiką bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ ir pareikalavo į posėdį su visa informacija atvykti bendrovės generalinį direktorių, tačiau šis atsistatydino.
Viešųjų pirkimų tarnyba pajėgi patikrinti tik 2-4 proc. visų viešųjų pirkimų, o pilnos informacijos apie vykdomus vidinius sandorius iki šiol negauna nei Viešųjų pirkimų tarnyba, nei Statistikos departamentas.
2015 metais vien tik oficialiai žinomų vidinių sandorių metu pirkimų atlikta už daugiau nei 300 mln. eurų. Tad kas slepiasi nežinomų tokių pirkimų labirintuose?
Šis įstatymas – labai svarbus įstatant saugiklius galimai korupcijai, nes „Lietuvos geležinkelių“ įmonė akivaizdžiai piktnaudžiavo. Yra net siūlymų, ir jie labai realūs, iš viso uždrausti vidinius sandorius, paliekant nedideles išimtis specializuotiems pirkimams viešojo administravimo įstaigoms.
Gana plačiai iki šiol buvo taikoma praktika, kai viešųjų pirkimų nugalėtoju būdavo skelbiama įtakinga bendrovė, o ji darbams atlikti samdydavo subrangovus. Pati praktiškai nieko nedirbdavo arba tik kosmetinius ir pačius pelningiausius darbus.
Tokia praktika iškreipdavo rinką, smulkesnius paslaugų tiekėjus nustumdama į rinkos užribį. Naujame įstatymo projekte įrašyta nuostata, kad pirkimus laimėjęs tiekėjas privalės pats atlikti pagrindinius darbus.
Siekiant skaidrumo, perkančioji organizacija galės kviesti į komisijos posėdžius savivaldybių ar valstybės įstaigų stebėtojus. Pirkėjas turės teisę į konfidencialią informaciją, tačiau tokį pageidavimą turės pagrįsti.
Pakankamai rimtų permainų bus nustatant viešųjų pirkimų nugalėtoją. Šiuo metu galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta, kad nugalėtoju turi būti skelbiamas mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas.
Tačiau kiek dabar yra Lietuvoje renovuotų daugiabučių namų, kurie po renovavimo praėjus dvejiems metams sienos skylinėja, lenda brokas ir nekokybiškas darbas. Tai – mažiausios kainos pasekmė.
Mažas atlyginimas verčia skubėti ir dirbti nekokybiškai, o naudojamos medžiagos – pačios pigiausios ir nekokybiškos. Tokios įmonės tyčia bankrutuoja, savininkai įsteigia kitas, ir visi galai – į vandenį.
O kiek dar yra tokių objektų, kurie taip ir liko nebaigti, o didžioji dalis pinigų buvo išnaudoti? Taip pat ir daugiabučiai. Yra ir tokių pirkimų, kuriuose mažos kainos niekaip negalima taikyti, nes tai skaudžiai atsilieps paslaugų kokybei.
Naujajame įstatyme turėtų būti numatyta, kad 60 proc. per kalendorinius metus įstaigos įvykdytų pirkimų gali būti vertinami pagal ekonominio naudingumo balą, tai yra pagal kainos ir kokybės santykį, o ne mažiausią kainą.
Seimo ekonomikos komiteto nariai yra nusiteikę priimti ir kitokių pataisymų, kurie mažintų galimos korupcijos apraiškas bei visą šį procesą padarytų skaidresnį. Turėtų likti atsakomybė už atsisakymą pasirašyti sutartį, jeigu tiekėjas yra paskelbiamas nugalėtoju, atsakomybė už nepagrįstus skundus teismams dėl viešųjų pirkimų rezultatų.
Nepagrįstos bylos vilkina darbų pradžią, o perkančioji organizacija nebesugeba laiku pradėti ir baigti darbų, iškyla pavojus ir projektų finansavimui.
Kovo mėnesį Seimo Ekonomikos komitetas vėl nagrinės Viešųjų pirkimų įstatymo projektą. Gali atsitikti ir taip, kad labiausiai dėl vidinių sandorių jis palies savivaldybes, bet pagrindinis šio įstatymo rengėjų tikslas – panaikinti bet kokias galimybes kurti tokius pažeidimų ir piktnaudžiavimo rezervatus, koks buvo įkurtas „Lietuvos geležinkelių“ įmonėje.