Liūdna, tačiau maždaug pusė Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narių Seime kritiškai vertina S.Skvernelio vieną ar kitą siūlomas reformas, o trečdalis balsuojant gali jų nepalaikyti. „Valstiečiai“ pyksta, kad ministrai ir viceministrai neatsiliepia į jų skambučius, neperskambina ir nenori išklausyti jų protingų patarimų.

Tiesą sakant, pageidavimų koncertas ir protingų patarimų metas baigėsi tą dieną, kai Seimas patvirtino Vyriausybės programą, o naujasis premjeras su savo komanda prisiekė dirbti ne vienam ar kitam Seimo nariui, o visai valstybei.

Nebūtų visai teisinga sakyti, kad didžiausios Seime frakcijos seniūnas R.Karbauskis pats kelia bangas arba tiesiog leidžia „valstiečių“ frakcijoje kilti maištui prieš Vyriausybę, nes tokiu būdu esą nori parodyti „savo vietą“ vis labiau populiarėjančiam S.Skverneliui.

Alkoholio prieinamumo mažinimas, korupcijos paliestų valstybės įmonių pertvarka ar švietimo reforma R.Karbauskiui irgi turėtų būti pernelyg brangios, kad būtų taip lengvai sudegintos ant politinių intrigų laužo. Nors vėl gi – pašto pertvarką išsigandęs būtent jis sustabdė.

Tačiau faktas yra toks: S.Skvernelis nebegali pasitikėti vien tik valdančiosios daugumos galia, o tai verčia jį eiti Eurovizijos atrankos konkursą ir kitus klausimus aptarinėti su stiprios opozicijos lyderiu G.Landsbergiu.

Pasakysiu dar atviriau – jeigu balsavimas dėl miškų urėdijų pertvarkos vyktų šiandien, o opozicija elgtųsi taip, kaip jai dera – balsuotų prieš, S.Skvernelio Vyriausybės siūlymą paremtų 25-35 Seimo nariai. Tokia realybė.

Kai kurie Valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai atvirai pasisako prieš urėdijų skaičiaus mažinimą, kiti sutiktų kažką pertvarkyti, tačiau viešieji pirkimai ir mokesčiai turėtų likti regioninių urėdijų (jų filialų) žinioje. Tai toks abrakadabra, kai ir vilkas turi būti sotus, avelė sveika, o žmogus kailinius iš abiejų dar sau pasisiūtų.

Tikrovė labai paprasta. Labai daug „valstiečių“ yra rinkti rajonų vienmandatėse apygardose. Jei kam dar neaišku, tai pasakysiu, kad daugelyje rajonų savivaldybių jau seniai visus reikalus tvarko realias galias turintis meras, medžiokles ir pasisėdėjimus po jų rengiantis urėdas bei įtakingi verslininkai.
Pasikviesti vargšą Seimo narį ir paprašyti jo balsuoti taip, kad niekas nesikeistų, kiekvienam merui yra labai paprasta. Arba per kitus Seimo rinkimus rajono politinė valdžia to Seimo nario neberems valdiškais resursais, o verslas – pinigais. Ar R.Karbauskio valioje čia ką nors pakeisti, priversti elgtis kitaip?

Prie viso dar pridėkime faktą, kad valdančiojoje daugumoje esantys socialdemokratai, sutikę šauti sau į koją ir atidavę suvalgyti savo tvirtovę „Lietuvos geležinkelius‘, į galvą sau tikrai nebešaus ir urėdijų nebeatiduos. O jeigu jos bus išplėštos jėga, tai socdemai nebenorės nieko girdėti nei apie valstybės tarnybos pertvarką, nei apie alkoholio čiaupo užsukimą.

Kas lieka S.Skverneliui? Kalbėtis su G.Landsbergiu apie Eurovizijos atrankos konkursą, Pilvelytę ir Lolą ar kaip ten ją.

Situacija įdomi dar ir tuo, kad pradžioje puolęs G.Landsbergį, kai šis pažadėjo paramą S.Skverneliui, vėliau Liberalų sąjūdžio lyderis E.Gentvilas pats viešai pažadėjo S.Skverneliui savo paramą balsuojant dėl esminių reformų. Tokios opozicijos tikrai seniai nesu regėjęs. Reikia pripažinti – tai liudija ir didelę opozicijoje esančių politikų brandą.

Valdančioji dauguma suklupo net nepradėjusi rimtai dirbti, vos tik pakalbėjusi apie permainų pradžią. Nors būtent pažadai iš esmės reformuoti valstybės valdymo sritis ir padėjo jai laimėti Seimo rinkimus.

Valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai sumaniai tampomi tiek dešinės, tiek ir kairės. Tai nebūtinai reiškia, kad frakcija turi skilti ir išsilakstyti. Po rimtų pavasario sesijos balsavimų ji gal dar sugebės konsoliduoti savo pajėgas, tačiau ilgai tęstis tokia situacija negalės – kodėl už juos nuo pat pradžių ketverius metus turi dirbti opozicija?

Jau tapo aišku, kad valstybės tarnautojai, kurie iki šiol turėjo didelių privilegijų, gali būti prilyginti tiems, kurie dirba pagal Darbo kodeksą. Vadinasi, ir juos bus galima lengviau atleisti, pakeisti kitais.

Daugeliui žinoma, kad ministrai gali keistis nors ir kiekvieną dieną, tačiau ministerijas valdė ir valdys iki gyvos galvos ten įdarbinti kancleriai ir juridinio ar kitokio skyriaus vadovas, kurie nuolat gali rasti priežasčių kažko nedaryti.

Panaši klampynė vyrauja ir savivaldybėse. Tik Kauno merui didelių pastangų dėka pavyko situaciją perlaužti.

Kai valstybės tarnautojai susivienys su alkoholio magnatais, su urėdais ir rajonų merais, rotacijai paragintais mokyklų direktoriais, algomis nepatenkintais mokytojais bei neva alkanais pensininkais ir darbo neteksiančiais paštininkais, kai juos palaikys sau koją jau persišovę ir antros netekti nenorintys socialdemokratai, vaizdas aplink Seimą ir jo viduje pavasario sesijos metu gali labai pasikeisti.

Sutinku, tai – apokaliptinis vaizdas, tačiau, jeigu taip nėra, kuriems galams tada premjerui reikia susitikinėti su opozicijos lyderiais ir po to taukšti niekus apie pilvelytes bei lolas? Galėtų tiesiai pasakyti, kad buriama kariuomenė jei ne Griunvaldo, tai tiesiog proto mūšiui. Tik kurioje pusėje bus kunigaikštis Ramūnas?