... apie pinigus, ekonomiką ir... laimę
Net racionalūs pasaulio verslininkai ir ekonomistai vis dažniau ima kalbėti apie laimės ekonomiką, apie tai, kad ne visada finansai ir ekonominė situacija lemia taip dažnai dabar tiriamą visuomenės laimės indeksą. Kaip žinia, Lietuvos piliečiams nesiseka šioje srityje prasimušti į pirmaujančias gretas. Vis liekame „galiorkoje“. Ar tik dėl mažų pajamų ir blogos ekonominės situacijos? Ne !
Žmonės Lietuvoje yra nelaimingi, nes jaučiasi gyvenantys ir dirbantys nedraugiškoje aplinkoje, niekam nereikalingi ir nevertinami, nejaučia ryšio su bendruomene, valstybės rūpesčio, aplinkui mato daug neteisybės ir priešiškumo. Esu įsitikinęs, kad ir kaip besiskirtų dirbančiųjų kvalifikacija, nėra teisinga, kai kažkas gauna 30 kartų didesnes algas nei kiti. Pernelyg didelis ir socialinę atskirtį didinantis skirtumas.
Iš susitikimų su žmonėmis žinau, jog neadekvatus atlygis pirmiausia žeidžia jų orumą, jau vien dėl to, kad jų darbas nėra vertinamas. Važinėdamas matau aibę gabių ir darbščių žmonių, kurie nuolat klausia, kodėl už jų sunkų darbą nėra sąžiningai ir teisingai atlyginama?
Esu girdėjęs ir šiurpą keliančių istorijų, kai darbdavių ir darbuotojų santykiai primena feodalinius laikus. Jau įrodyta ir akivaizdu, kad santykiai su kolegomis ir vadovais atsiliepia ne tik darbo rezultatams, bet ir visai ekonomikai. Laimingi ir orūs žmonės sėkmingiau kuria BVP .
Minimalus atlyginimas už skurdo ribos?
Šiuo metu neatskaičiavus mokesčių mėnesinis darbo užmokestis siekia 800 Lt arba 678,5 Lt „į rankas”. Kaip žmogus gali jaustis laimingas, kai minimali alga mažesnė už skurdo ribą, kuri dabar oficialiai įvardinama, kaip 700 Lt ? Jau kurį laiką su Vyriausybe kovojame dėl minimalios mėnesinės algos didinimo, tačiau valdantieji iki šiol vilkina galutinį sprendimą ir kažkodėl teigia, jog tai gali pakenkti patiems žmonėms. Aš su tuo griežtai nesutinku ir manau, kad minimalios algos didinimas ne tik palengvins žmonių buitį, bet ir mažins šešėlinę ekonomiką bei surinks papildomų lėšų į valstybės biudžetą. Juk ne paslaptis, kad daugeliui žmonių mokamas minimalus atlyginimas, o likusi algos dalis išmokama vokeliuose. Tad pakėlus minimalią algą, dalis pinigų bus legalizuota ir mažins šešėlinę ekonomiką.
Atsigręžkime į jaunimą - ir jis liks Lietuvoje
Pirmiausia reikia iš esmės keisti požiūrį. Civilizacijos pusėn. Dabar mūsų senjorai jaučiasi iki mirties atsakingi už savo vaikus. Ir pensijas padidinti prašo todėl, kad jų vaikai be darbo sėdi ir pragyventi negali. Akivaizdu, tai iškreipti santykiai ir iškreipta ekonomika. Turime sudaryti sąlygas jaunimui dirbti ir užsidirbti, kad jaustųsi ramūs dėl savo ir savo tėvų ateities... Tačiau dažniausiai kol kas jie nuolat girdi, kad mokesčiai bus didinami, šiluma ir mokestis už mokslą kils. O ką teks veikti jaunam specialistui baigus brangiai kainuojančius mokslus Lietuvoje? Švietimo politika tokia, jog universitetai nekontroliuojamai „prikepa“ jaunų specialistų, kurių darbo rinkoje ir taip yra perteklius. Situacija darbo rinkoje pasikeistų, jei Vyriausybė iš paties imtųsi kontroliuoti, kokios srities žmonių šaliai reikia šiandien ir subsidijuotų specialybes, kurių reikės rytoj. Akivaizdu, jog turime perteklių humanitarinius mokslus baigusių specialistų, kai šaliai seniai reikia inžinierių, IT specialistų ir kt.
Suprantu, kad sėkmingam valstybės egzistavimui būtinas glaudus ir betarpiškas visų visuomenės grupių bendradarbiavimas. Pavadinkime tai solidarumo sąrašu. Darbdavių ir darbuotojų, bankų ir jų klientų, gydytojų ir pacientų, profesorių ir studentų, senimo ir jaunimo.... Ilgas sąrašas ...bet jei tęstume jį ir puoselėtume visi kartu, ar tai nebūtų vienas iš būdų spręsti skaudžiausias mūsų laikmečio problemas. Nedarbą, skurdą, emigraciją ir žemą laimės indeksą?