Europos Komisija, analizuodama ekonominę situaciją Lietuvoje, pažymi, kad vidaus vartojimas šiemet išliks labai silpnas, vartotojų išlaidas ribos sumažėjusios pajamos, kurias paveikė sunkmetis ir dar labiau pagilino valstybės vykdoma taupymo politika. Ne kartą opozicija kalbėjo apie būtinybę taikyti ekonomikos stimuliavimo priemones, be kurių Lietuva ant kojų stosis iš lėto. Tikėtis augimo kitąmet galėsime tik su sąlyga, kad konservatorių Vyriausybė pagaliau ims skatinti vidaus vartojimą ir eksportą. O šiems sektoriams didelę įtaką daro degalų kainos.
Algirdas Butkevičius
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)

Rezervų yra

Antrus metus dirbanti Vyriausybė taip ir nesugebėjo užlopyti biudžeto skylių. Šiemet biudžetas tuščias kaip daržinė pavasarį. Neseniai Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius pareiškė planuojantis per dvejus metus sumažinti deficitą nuo pernai užfiksuoto 8,9 proc. iki 3 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP). Taigi valstybės išlaidas reikėtų sumažinti dar 5 proc. punktais. Didžiąją dalį lėšų tikimasi surinkti iš apkarpytų socialinių išmokų, parduoto valstybės turto bei padidintų mokesčių. Taip, perkelti naštą ant Lietuvos gyventojų pečių – lengviausias būdas, bet šį kartą Vyriausybė turi rasti kitų būdų. Rezervų yra.

Vienas iš jų – šešėlinė ekonomika. Ištraukus į dienos šviesą verslą – biudžetas gautų daugiau pajamų. Šių metų balandžio mėnesį žurnale „German Economic Review“ publikuotas šešėlinės ekonomikos tyrinėtojų Larso P.Feldo ir Friedricho Schneiderio straipsnis apie šešėlinę ekonomiką, plačiai aptariamos šešėlinės ekonomikos priežastys. Straipsnio autorių teigimu, mokesčių dydis turi didžiausią įtaką šešėlinei ekonomikai. Apgalvotas ir ekonomiškai pagrįstas mokesčių bei reguliavimų mažinimas yra daug veiksmingesnės priemonės už bet kokias baudžiamąsias. Mažiau šešėlio esama tose valstybėse, kuriose surenkama daugiau mokesčių taikant mažesnius mokesčių tarifus.

Tačiau šešėlinei ekonomikai mažinti priemonės Lietuvoje kol kas neveikia – verslo reguliavimo našta nemažėja, valstybės lėšų paskirstymo efektyvumas prastas, ekonomikos skatinimo priemonės smulkiajam ir vidutiniam verslui yra nepakankamai veiksmingos.

Kodėl lenkai gyvena geriau?

Socialdemokratai antrus metus tik veltui aušina burnas, konservatoriai nesiklauso mūsų siūlymų, o nuo pat sunkmečio pradžios reikėjo siekti balanso tarp ekonomikos stimuliavimo priemonių siekiant neužslopinti atsigavimo proceso, bei priemonių, užtikrinančių biudžeto deficitų kontrolę.

Tikėtis augimo kitąmet galėsime tik su sąlyga, kad konservatorių Vyriausybė pagaliau ims skatinti vidaus vartojimą ir eksportą. O šiems sektoriams didelę įtaką daro degalų kainos.
Algirdas Butkevičius

Kai kurios ES šalys pasiekė neblogų rezultatų, stabilizuodamos ekonomikų nuosmukį ir sudarydamos sąlygas ekonomikoms augti taikant stimuliavimo priemones. Pvz., kaimyninėje Lenkijoje vidaus rinkos paklausa pernai ne sumažėjo, o netgi padidėjo, nes 2008 m. priimti sprendimai taikyti kai kurias mokesčių lengvatas, sumažinti gyventojų pajamų mokestį, todėl lenkų kišenėse nešvilpavo vėjai. Žmonės pinigus paleido į apyvartą. Taigi kaimynai nesėdėjo rankų sudėję. Tuo tarpu A.Kubilius, užsiėmęs mokesčių reforma, taip ir nepripažino savo klaidų ir nesistengė jų ištaisyti. Ruso yra pasakęs – „žmonės klysta ne dėl to, kad nežino, bet dėl to, kad vaizduojasi viską žinantys“.

„Eksperimentas“ pavyko

Kaip rodo naujausia Valstybinės mokesčių inspekcijos statistika, sumažintas akcizas dyzelinui davė gerų rezultatų, nepaisant to, kad Finansų ministrė abejojo šio „eksperimento“, kaip ji pati įvardijo, rezultatyvumu. 2010 m. sausio – gegužės mėn. dyzelinio kuro buvo parduota 15 proc. daugiau nei 2009 m. sausio – gegužės mėn. Padidėjo legali dyzelino realizacija.

UAB “Mažeikių nafta” duomenimis, kuro prekybos atsigavimą pajuto pasienio degalinės (rugpjūčio mėn. užfiksuotas augimas 2,5 karto). Remiantis Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos informacija, verslas grįžo į Lietuvą, nes iki akcizo sumažinimo jis buvo persikėlęs į Lenkiją, ir dėl to nukentėjo mūsų šalies biudžetas.

Kol dyzelinio kuro paklausa augo, benzino buvo parduota 30 proc. mažiau, nei per tą patį 2009 m. laikotarpį. Manau, kad dalis vartojimo poreikio padengiama kur kas pigesniu kontrabandiniu kuru. Taigi, kaip sako liaudis, irklu jūros neperplauksi – vien tik dyzelino akcizo sumažinimas dar nėra išsigelbėjimas.

Akivaizdu, kad benzino pardavimų apimtis priklauso ne tik nuo taikomo akcizo dydžio, tačiau jau pernai reikėjo subalansuoti taikomus Lietuvoje akcizus atsižvelgiant į kaimyninių šalių situaciją. „Net ir patys įtikinamiausi argumentai užsispyrėliui tėra tik akmenukai ant kelio: jis juos paspiria koja arba peržengia“ (P.Buastas). Taip atsitiko ir su šalies premjeru. Argumentų jis nenorėjo girdėti, nepasirūpino, kad Lietuvoje kuro būtų perkama daugiau, tačiau paskatino kaimyninės šalies vartojimą.

Netrukus Vyriausybę turėtų pasiekti Energetikos ministerijos parengtas pasiūlymas, kuriame numatoma ES valstybėse narėse padidinti galimą laikomų naftos produktų atsargų kiekį iki 30 proc. Galbūt tuomet degalų kaina dėl konkurencijos ims mažėtų. Siūlyčiau Vyriausybei šį procesą paspartinti.

Beje, sumažintas akcizas dyzelinui galios iki metų pabaigos. Tačiau esu įsitikinęs, kad privalome ne tik pratęsti įstatymo galiojimo terminą, bet ir pasirūpinti benzino akcizo mažinimu. Mokesčių mažinimas turėtų būti ne valdžios eksperimentas, o nuosekli šalies konkurencingumą skatinanti mokesčių politika.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: po tikros karščio bangos vėl teks ieškotis megztinio (4)

Vasara tempo nemažina ir jau artimiausiomis dienomis vėl sulauksime tikros karščio bangos: oras...

Teroristinis išpuolis Barselonoje: aukų skaičius dramatiškai išaugo nuolat pildoma (755)

Turistų pamėgto Ramblos rajono pagrindinėje gatvėje Barselonoje, į žmonių minią įvažiavo...

Išpuolis Barselonoje: sulaikyti du įtariamieji (261)

Ispanijos saugumo tarnybos paskelbė įtariamojo, kurio vardu išnuomotas incidente panaudotas...

Liudininkas apie kraupų išpuolį Barselonoje: jis per žmonių minią lėkė visu greičiu, nė nebandė stabdyti (29)

Ketvirtadienio vakarą Barseloną sukrėtė kraupi teroro ataka – į minią žmonių įsirėžė...

Barselonos centre gyvenantis lietuvis: nejauku ir pikta, bet tenka priimti tokią realybę (42)

Apie šešerius metus Katalonijos sostinėje Barselonoje gyvenantis kaunietis Eduardas Žigunovas...

„Sūduva“ po pertraukos neatlaikė Bulgarijos čempionų spaudimo (173)

Bulgarijos čempionai parodė savo meistriškumą. Paskutinio UEFA Europos lygos atrankos varžybų...

Lietuvoje pristatyta įspūdinga aukštosios mados Indijos kolekcija (10)

Vilniuje ketvirtadienio vakarą įvyko neeilinis mados renginys. Indijos nepriklausomybės dienos...

Ekonomistai įvertino R. Karbauskio norą (215)

Ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Gitanas Nausėda neigiamai vertina „valstiečių“ lyderio...

Berniukas susirūpino benamių kačių likimu: tapo jų gelbėtoju ir superherojumi (9)

Kaskart aplankęs Kris Papiernik ir Kia Griffin, jų penkiametis sūnėnas Shon'as tenori daryti viena...

Kodėl princas Williamas negali skristi vienu lėktuvu su šeima (9)

Pasak karališkojo protokolo, karališkoji šeima neturėtų lėktuvu skraidyti kartu, tačiau...