Visi pamename finansų ministrės kalbas apie diržų veržimąsį, griežtą taupymą ir viešųjų finansų subalansavimą, todėl ypač keistos šios įstatymo pataisos, kurių autorė - I. Šimonytė.
Kalbėkime faktų, o ne emocijų kalba. Faktas: kaip žinoma, priimtų įstatymų pakeitimų padarinys – vien Vilniaus miesto savivaldybėje 18 mln. litų sumažėjusios NT mokesčio pajamos už 2012 metus. Kodėl?
Atsakymą į klausimą 2012 spalio 24 d. rašte NR. (20.2-06)-R – 8911 pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, cituoju: „Išanalizavus deklaruoto mokesčio pokytį, nustatyta, kad didžiausią nekilnojamojo turto mokesčio sumažėjimą deklaruoja lizingo įmonės. Pagrindinė tai lėmusi priežastis būtų nuo 2011-01-01 pasikeitusios NTM įstatymo nuostatos. Pagal NTMĮ 3 str. 2 dalį nekilnojamojo turto mokestį už įsigyjamą pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, pagal pirkimo – pardavimo išsimokėtinai arba išperkamosios nuomos sutartį nekilnojamąjį turtą turi mokėti ne faktinis šio turto savininkas, o jį įsigyjantis asmuo".
Įstatymo pataisų projekto aiškinamajame rašte, kurį pasirašė buvusi ministrė, pripažinta, jog minėtosios pataisos „gali turėti nežymią įtaką biudžeto lėšoms ar viešiesiems finansams“. Savo pasiaiškinime spaudai ji taip pat užsimena, kad „Vilniaus NT mokesčio pajamos sumažėjo ir mažėjo nuolatinai”. Tiesa, tame pačiame pasiaiškinime ministrė tai vadina „lašu jūroje”.
Eksministrė visada mėgo skaičius. Taigi, ką reiškia „nežymi įtaka“? Vilniaus miesto biudžeto savarankiškosios pajamos yra 554,3 mln. litų. Iš jų negauti 18 mln. litų yra daugiau nei 3 proc. visų savarankiškųjų biudžeto pajamų. O bendras NT pajamų sumažėjimas 2012 metais - 36, 2 mln. litų, tay yra trečdalis.
Ministrė bando paaiškinti šio įstatymo poreikį, teigdama, kad įstatymas yra patogesnis ir teisingesnis finansų įstaigoms. Kažkaip negirdėjau, kad I. Šimonytei būtų parūpęs smulkaus ar vidutinio verslo mokesčių naštos teisingumas. Kažkodėl įstatymu išskirtos tik stipriosios ir didžiosios Lietuvos įmonės. Išskirti stiprieji. Kai kurių didžiųjų Lietuvos finansų bendrovių nekilnojamojo turto mokestis Vilniuje sumažėjo net iki 70 proc.
Seimo Teisės departamentas, vertindamas I. Šimonytės įstatymo projektą, teigia: „Siūlomos nuostatos kelia abejonių dėl asmenų lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos“. Štai atsakymas, kam iš tikrųjų šios pataisos yra naudingos.
Antra pastaba: „Nesuprantama, kodėl mokesčių lengvatas norima suteikti tik finansų įstaigoms“.
Trečia: „Pagal įstatymą nekilnojamojo turto prievolė perkeliama turto naudotojui, o nekilnojamojo turto savininkas atleidžiamas nuo mokesčio".
Įprastai nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojas yra turto savininkas, nes nuosavybės įgyvendinimas suponuoja tam tikras savininko pareigas. Kaip yra pažymėjęs LR Konstitucinis teismas – nuosavybė įpareigoja. Šia nuostata išreiškiama nuosavybės socialinė funkcija (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas).
Tai tik keli Seimo Teisės departamento išvadoje pateikti argumentai, su kuriais, deja, negalėjo laiku susipažinti LR Seimo nariai. Visą išvadą galimą rasti čia.
Dėl pakeitimų iniciatorių skubėjimo ar sąmoningo įstatymo pataisų stūmimo, Teisės departamento išvada Seimo narius pasiekė vėliau nei prasidėjo svarstymo procedūra, o tai neleido Seimo nariams susipažinti su galimai neigiamais šių pakeitimų padariniais.
Abejoju, kad Seimo nariai, jei būtų žinoję, būtų priėmę įstatymą, kuriame išskirtos finansinio lizingo įmonės tuo metu, kai vyko karštos diskusijos dėl visuotinio nekilnojamojo mokesčio įvedimo. Net Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nespėjo pateikti savo išvados apie minėtas įstatymo pataisas.
Tai STT padarė tik po to, kai įstatymas buvo priimtas. Ir išvada, vėlgi, labai nepalanki buvusiai finansų ministrei. Šio antikorupcinio vertinimo santrauka pateikiama Seimo komiteto išvadoje.
Keisti buvusios finansų ministrės teiginiai, kad NT mokesčio nesurinkimas yra ne minėtų pataisų problema, o prasto mokesčio administravimo pasekmė. Tačiau noriu priminti, kad Mokesčių inspekcija, pavaldi Finansų ministerijai, kuriai iki pat 2012 m. pabaigos vadovavo pati I. Šimonytė.
Ta pati VMĮ raštu patvirtino, kad mažesnį NT mokesčio surinkimą sukėlė minėtosios įstatymo pataisos. Pasikartosiu, kad Vilniaus miesto biudžetas neteko 18 mln. litų už 2012 metus. Tai suma, už kurią galima būtų pastatyti naują vaikų darželį arba tiek lėšų per metus padėtų sutaupyti pertvarkytas Vilniaus viešasis transportas.
Šis įstatymas yra ydingas ne tik dėl to, kad kai kurie verslai gauna išskirtines sąlygas, bet dar ir todėl, kad jo administravimas yra perdėm brangus bei sudėtingas. Tai įrodo Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojų 2013 m. vasario-balandžio mėn. atlikti patikrinimai, kurių metu nustatyta, jog iš 314 nebaigtos statybos negyvenamosios paskirties pastatų yra naudojami net 166 pastatai (52,7 proc.).
O tai galimai yra 2,3 mln. litų nekilnojamo turto mokesčio, kuris galėjo papildyti miesto biudžetą, bet nepapildė. Tai tik patvirtina faktą, jog įstatymu sukurta palanki aplinka mokesčio mokėjimo vengimui, kadangi pagal minėtus įstatymo pakeitimus prievolė mokėti mokestį už nebaigtos statybos faktiškai nenaudojamus pastatus nekyla, nors VMI kompetencija yra tai patikrinti.
Gal ministrė suklydo teikdama šias įstatymo pataisas ir neįvertino poveikio viešiesiems finansams? Jei taip, tai galima atsiprašyti ir agituoti, kad Seimas priimtų įstatymo pakeitimus, juolab, kad tokia įstatymo pataisa jau įregistruota. Jei nesuklydo, tai kažkam ši klaida labai naudinga. Kam tai naudinga? Tegu nustato teisėsaugos institucijos.