Nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl pastato Druskininkuose – tai tik iliustracija, atspindinti nuolat atsikartojančią tendenciją laikyti keletą socialdemokratų ant „karštos kėdės“. Tų temų eskalavimas jau trunka kelis mėnesius, o Druskininkų ir vadinamojo Vijūnėlės „dvaro“ tema buvo skandalo viršūnė. Tiesa, kol staiga nesutirpo it pernykštis sniegas.
Susidaro įspūdis, kad prieš rinkimus formuojama tema ir kuriama įtampa, stengiamasi nukreipti smūgį į politines partijas, kurios yra valdžioje, kurios turi potencialias galimybes vėl gerai pasirodyti rinkimuose. Tačiau visa puikiai mato bei vertina ir Lietuvos piliečiai.
Politiniai oponentai stengiasi sukompromituoti valdančiuosius visais įmanomais būdais. Taip rinkti populiarumo taškus – ne nauja Lietuvoje. Tie patys komentatoriai eskaluoja vis naujas arba ir tas pačias temas, apnuogindami savo ambicijas – žūt būt, nesvarbu kokiais būdais, apjuodinti oponentus ir sužibėti jų pelenuose.
Koks rezultatas? Ogi skandalingų temų „ruporai“ vis patiria fiasko. Nesulaukę įvykius tiriančių institucijų nuosprendžių socialdemokratams, bando patys tapti teisėjais. Pokalbių išklotinių viešinimas – dar vienas nevykęs ir neteisėtas būdas siekti „savo teisingumo“. Vis dėlto, didelė visuomenės dalis perprato šitą veikimo būdą – tai parodo ir visuomenės apklausos.
Neseniai vykusios gyventojų apklausos liudija, kad visuomenės pasitikėjimas Lietuvos socialdemokratų partija išlieka stabilus. Visuomenė taip pat stabiliai pasitiki ir Vyriausybės vadovu Algirdu Butkevičium. Lyginant paskutinių 3–4 mėnesių apklausų duomenis, akivaizdu, kad pasitikėjimo politikais reitingai keitėsi labai nežymiai, paklaidos ribose. Oponentų rengiami įvairūs triukšmai, atrodo, labiau neigiamai atsiliepia pačių oponentų reitingams.
Ar politikai ir skandalus palaikančios žiniasklaidos priemonės turėtų atsikvošėti ir nebeieškoti to, ko nėra, nebekelti nerimo žmonėms?
Ar reikia didinti įtampą tarp Vyriausybės ir Prezidentūros? Ar Prezidentė, kuri neatsakingai pareiškė, kad „iš šios Vyriausybės nieko nesitikinti...“, elgiasi garbingai? Ar toks turi būti solidaus šalies vadovo komentaras? Juk šalies vadovas turi remtis išsamiais teisiniais tyrimais, o ne subjektyviais pasisakymais, grįstais neva gauta informacija?
Kaip manote, ar čia manipuliuojama nepatikrintais duomenimis, nebaigtų tyrimų medžiaga? Vos tik nuaidėjus anonsams, kad Druskininkų pastato įteisinimo byloje Aplinkos ministras K.Trečiokas apklausiamas specialiuoju liudytoju, o Premjeras A.Butkevičius – liudytoju, Prezidentė nieko nelaukdama prabilo apie „korupcijos šešėlius“, krentančius ant Vyriausybės. Dabar galima kelti klausimą – ar tuos šešėlius nupiešia, ir kas jų autorius?
Visuomenės apklausos rodo, kad Prezidentė vis mažiau pateisina žmonių lūkesčius. Aš, kaip politikas, taip pat iš Prezidentės jau nebesitikiu atsakymų, į klausimus, kuriuos kelia visuomenė. Ši institucija, atrodo, ėmėsi naujų funkcijų?
Tiems, kas šiame dirbtinių skandalų kontekste siekia Vyriausybės krizės, nesiseka. Politinės kultūros požiūriu, Lietuvoje norėtųsi kitokio turinio politinių debatų. Valstybei, jos gyventojams būtų kur kas naudingiau, jei politikai net ir kritikuodami vieni kitus, nukreiptų savo žvilgsnį ir energiją į tai, kaip spręsti ekonomines, socialines problemas. Juk mokytojai ne veltui viešai kelia savo skaudžias problemas, kiti viešojo sektoriaus darbuotojai, gaunantys algas iš biudžeto, irgi ne ką geresnius laikus išgyvena. Dabar reikia žiūrėti, kaip palaikyti jaunas šeimas, kaip gerinti vyresnių žmonių gyvenimo kokybę, kaip iš „šešėlio“ ištraukti daugiau lėšų į nacionalinį biudžetą – štai temos, kurios reikalauja rimtų diskusijų.
Ko rinkėjas gali tikėtis iš tokio politinio lauko, kai įkyriai peršama mintis, kad „politika – nešvarus reikalas“? Juk žmonės nori matyti viešąjį gyvenimą kaip pažangių idėjų įgyvendinimo erdvę, o ne kaip purvo drabstymo „mašiną“.
Purvinos rinkimų kampanijos lemia vis labiau politikais, Seimu nusiviliančių rinkėjų skaičių. Kodėl net pusė gyventojų iš viso neateina į rinkimus? Daugelis jų yra susipainioję ir supainioti. Ir dažnas ranka numodamas sako: „Ai, visi jie ten tokie...“ Visų pastarųjų skandalų pūtimas sueikvojo daug sėkmingai ligi šiol dirbančios Vyriausybės, taip pat ir Seimo narių energijos ir laiko, politikų sveikatos, partijų reitingų (nebūtinai tų, į kurias nusitaikyta), o rezultatas – nuvilti Lietuvos piliečiai.
Ar verta tikėti viskuo, ką išgirstame viešojoje erdvėje? Neverta, jei turi savo galvą, jei vadovaujiesi argumentais ir skaitai ne tik knygelę „Šiuolaikinės lietuviškos pasakos“.