A. Strelčiūnas. Didžiausias pėsčiųjų mirtingumo lygis Europoje – gal laikas kažką dėl to daryti?

 (35)
Žinia apie praėjusią savaitę Seime įregistruotą Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma drausti pėstiesiems, einantiems pėsčiųjų perėja naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis Lietuvos gyventojų buvo priimta dvejopai.
Algis Strelčiūnas
© DELFI / Orestas Gurevičius

Dalis žmonių iniciatyvą palaiko ir sutinka, jog pėstiesiems trūksta dėmesingumo, o turint omeny tai, kad pėstieji yra lygiaverčiai eismo dalyviai, gyventojai pritaria, kad jiems turi galioti tokios pačios taisyklės kaip ir vairuojantiems automobilius.

Kita žmonių dalis pateiktam siūlymui prieštarauja argumentuodami tuo, jog vien draudimai nepadės pėstiesiems būti dėmesingesniems.

Vis dėlto, statistika šiuo klausimu negailestinga. Per šiuos metus Lietuvos keliuose sužalota per 500 pėsčiųjų. Nors Kelių eismo direkcijos duomenimis šiais metais įvykių dėl pėsčiųjų kaltės sumažėjo net 39% nelaimingų atsitikimų perėjose skaičius ir toliau tendencingai auga.

Kelių eismo direkcija skaičiuoja, kad 2015 m. ant pėsčiųjų buvo užvažiuota 922 kartus, o tai sudarė net 30% visų eismo įvykių. Tuo tarpu 2016 m. užvažiavimų skaičius padidėjo iki 1021. Tai sudarė 31,13% visų eismo įvykių.

Tačiau šie skaičiai atrodo dar liūdniau, jeigu juos lyginame su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Europos saugaus eismo ataskaitoje pėsčiųjų mirtingumo lygis Lietuvoje yra pats didžiausias – 37 pėstieji milijonui gyventojų, tuo tarpu, pavyzdžiui Olandijoje, pėsčiųjų mirtingumo lygis yra net 12 kartų mažesnis.

Nors per pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjungoje pėsčiųjų žūčių skaičius sumažėjo 35% , o bendras žuvusiųjų keliuose skaičius net 45% vargu ar galime pasigirti prisidėję prie šios statistikos. Juolab kad nuo 2014 m. pėsčiųjų mirtingumo situacija negerėja. Europos Sąjungoje esame šalis, kurioje miršta daugiausiai pėsčiųjų eismo dalyvių.

Konkrečių tyrimų ir skaičių, kiek nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl to, kad pėstieji eidami per gatvę pėsčiųjų perėja kalba mobiliaisiais telefonais, rašo ir skaito žinutes internete, nėra. Tačiau visi galime sutikti, kad tai gan paplitęs reiškinys.

Jeigu visi eismo dalyviai būtų dėmesingi, sumažėtų įvykių per kuriuos nukenčia žmonės. Mobiliojo ryšio įrenginiai blaško pėsčiųjų dėmesį, todėl didina galimybę sukelti eismo įvykį. Rizika padidėja ir tamsiu paros metus ar žiemą, kuomet eismo sąlygos būna sudėtingesnės.

Draudimas naudotis mobiliais įrenginiais įžengiant į važiuojamąją kelio dalį pėsčiųjų perėjose nėra naujiena. Analogiški draudimai siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų jau taikomi Havajuose. O kitose Amerikos šalyse apie šią problemą šnekama vis garsiau.

Štai pavyzdžiui Vašingtono universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė tai jog žmonės eidami per perėją ir rašydami žinutes yra keturis kartus labiau linkę ignoruoti eismą ir nepaklusti draudžiamiems šviesos signalams. Mokslininkai taip pat konstatavo, jog vidutiniškai vienas iš trijų žmonių einančių per perėją rankoje laikydamas mobilųjį įrenginį yra visiškai išsiblaškęs.

Tad siūlomas draudimas būtų viena priemonių, verčiančių pėsčiuosius atsakingiau elgtis gatvėje, nes ir jie yra eismo dalyviai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

R. Žemaitaitis. Apie melo kojų ilgį ir ministrą A. Verygą (23)

Melo kojos trumpos, sakoma vienoje patarlėje, tačiau nūdienos Alisos stebuklų šalį primenančioje Lietuvos politinėje realybėje, atrodo, kad melo kojos gali būti ilgos. Ir net labai labai ilgos.

V. Mazuronis. Kam naudinga dengtis EBPO rekomendacijos dėl urėdijų? (24)

Birželio 29 d. prie Seimo ir Prezidentūros urėdijų darbuotojai surengė mitingus, o birželio 30 d. surengs įspėjamąjį streiką. Urėdijų reformai Seime priartėjus prie finišo tiesiosios darbuotojai imasi kraštutinių, tačiau teisėtų priemonių. Nejaugi valdantieji ir vėl liks kurti?

A. Pivoriūnas. O gal imkime pardavinėti koldūnus po vieną? (9)

Salamaktelėjo ūsuoti bebrai praėjusioje kadencijoje ir įvedė privačius miškus smaugiančius mokesčius. Susapnavo kitas Seimo pupulis 500 g koldūnų pakuotę, ir dingtelėjo jam mintis, kad, skaičius tai gražulis, reikia sugalvoti, kur jį įkišti.

K. Bacvinka. Meilė tėviškės gamtai gali išsaugoti Lietuvos kaimą nuo tuštėjimo (34)

Vyriausybei įgyvendinant miškų reformą, miškininkai sunerimę ne tik dėl savo ateities, bet ir dėl miškų likimo apskritai. Juk miškas, svarbus valstybės turtas, negali būti grindžiamas vien ekonomine nauda.

D. Pavalkis. Sporadiškas universitetų jungimasis konsoliduoti potencialo nepadės (22)

Lietuvos aukštojo mokslo pertvarka – būtina. Gal patys sau mes ir atrodome gražiai, bet pažiūrėjus į Lietuvos mokslo matomumą Europoje ar pasaulyje – mūsų nėra.