Pasitarime su Seimo frakcijų vadovais dėl generalinio prokuroro kandidatūros Respublikos Prezidentė užsiminė, kad ji turi operatyvinės informacijos, kad prieš pat slaptą balsavimą dėl Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio kandidatūros Kaišiadoryse įvyko susitikimas, kuriame greičiausiai buvę šio miesto teisėjai bandė paveikti būsimą politikų sprendimą.
D.Grybauskaitė įvardijo, kad šiame susitikime dalyvavo trys valdančiajai daugumai priklausantys įtakingi parlamentarai – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas J.Sabatauskas, Kaišiadoryse į Seimą išrinktas jo partijos kolega Bronius Bradauskas ir šio komiteto narys „darbietis“ Vytautas Gapšys.
Remdamasi minėta operatyvine pažyma Prezidentė taip pat nurodė, kad prieš Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkės Editos Dambrauskienės skyrimą generaline prokurore užkulisiuose itin aktyviai veikė ir opozicijos atstovai – buvęs FNTT vadovas liberalas Vitalijus Gailius bei Mišriai Seimo narių grupei priklausantis buvęs STT pareigūnas Povilas Urbšys.
Bet visos aštuonios specialios tarnybos patvirtino, kad tokių pažymų jos nėra teikusios prezidentūrai.
Prezidentės susitikime su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariais paaiškėjo ir minėtų „pažymų“ kilmė. Pasirodo, kad jos yra ne kas kita, o tik ištraukos iš Prezidentūroje gautų piliečių laiškų. Nustačius ‚pažymų“ kilmę atrodė, kad jų herojai pasiryžę ne tik įtikinti prezidentūrą, jog gandų ir anoniminių laiškų pavertimas specialių tarnybų pažymomis ir jų paviešinimas nedaro garbės ne tik Prezidentės patarėjams, bet ir pačiai Prezidentei. Ir ne tik nedaro garbės, o yra Baudžiamajame kodekse aprašytas nusikaltimas, kuriam pašvęsti net du straipsniai. Cituoju BK:
154 straipsnis. Šmeižimas
1. Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
2. Tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
155 straipsnis. Įžeidimas
1. Tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
2. Tas, kas neviešai įžeidė žmogų, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.
3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
Pats Seimo TTK pirmininkas patvirtino, jog Prezidentė padarė nusikaltimą: „Tai yra šmeižtas, mano ir kolegų atžvilgiu, o šmeižtas yra kriminalinis nusikaltimas, tik tiek, kad jis taikomas privataus kaltinimo tvarka, tik yra viena problemėlė – kas gali būti patrauktas ton atsakomybėn?“, - retoriškai klausė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.
Kad Respublikos Prezidentė negali būti patraukta baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, TTK pirmininkas, be abejonės, žinojo. Bet mūsų Konstitucija ir įstatymai nedraudžia TTK pirmininkui bei kitiems Prezidentės apšmeižtiems nariams pateikti teismui civilinį ieškinį ir prisiteisti kompensaciją iš Prezidentės dėl garbės ir orumo įžeidimo. Jau vien pats kreipimosi į teismą faktas būtų puiki pamoka įstatymų nepaisančiai Prezidentei. Bet nei TTK pirmininkas, nei kiti Prezidentės apšmeižti Seimo nariai nepanoro nutraukti tokio ydingo Prezidentūros elgesio.
Tikėtina, kad vien nuo tokios minties juos išpylė šaltas prakaitas. Taip jie parodė visiems rinkėjams, kad visi prieš įstatymą yra lygūs (Konstitucijos 29str.), bet yra ir lygesnių (tokio str. Konstitucijoje dar nėra, bet jo akivaizdžiai reikia). Ir jų bus tol, kol artėjant prie Daukanto aikštės tautos išrinktiesiems pradės drebėti jų kojos. Ir kol taip bus, mes negalėsime pavadinti Lietuvos teisine valstybe. Akivaizdu, kad šio Seimo nariai to ir nenori. Čia jau reikalinga drąsa, kuria jie nepasižymi.