Todėl, kai naujasis LSDP pirmininkas pareiškė, kad sprendžiant svarbiausias politines problemas bus atsiklausiama eilinių partijos narių nuomonės, atrodė, kad nuo tos dienos priimdami sprendimus partijos vadovai konsultuosis su eiliniais LSDP nariais ir vadovausis jų nuomone.

Atrodė, jog partija pakeitė savo veidą ir iš autoritarinės pasidarė demokratine, kurioje vertinama LSDP narių pozicija. Naujasis partijos pirmininkas nuo žodžių iš karto perėjo prie darbų ir užklausė LSDP skyrių, ką jie mano apie naująjį Darbo kodeksą.

Apklausos rezultatai parodė, jog net 89,2 proc. LSDP narių mano, kad Darbo kodeksą dar reikia taisyti. Atrodytų visiems viskas aišku.

Visiems, be ne LSDP prezidiumui ir Seimo LSDP frakcijai. Prezidiumas numojo ranka į apklausos rezultatus, pavadino apklausą nereprezentatyvia ir įpareigojo LSDP frakciją Seime balsuoti už siūlomą Darbo kodeksą.

Toks sprendimas keistokas, turit galvoje, jog LSDP prezidiumo nariais yra tie patys skyrių atstovai, skyrių, kurie patys ir pasiūlė taisyti Darbo kodeksą.

Apie LSDP frakciją neverta ir kalbėti, nes šioje frakcijoje dar labai gyvas neo-liberalizmas, kurio idėjinį pagrindą suformulavo dar A. Brazauskas, sakydamas, jog „socialdemokratija yra tas pats liberalizmas tik iki tam tikro laipsnio“. Tokiai „socialdemokratijai“ nereikalingos jokios LSDP narių apklausos.

Tačiau LSDP prezidiumo ir Seimo LSDP frakcijos akibrokštas neliks be pėdsakų. Vargu, ar dabar eilinis LSDP narys norės dalyvauti kokioje nors kitoje apklausoje, jei partijos bosai nusispjovė į jų, eilinių partijos narių, nuomonę.

Ir jei partijos pirmininkas dabar organizuotų apklausą, pavyzdžiui, dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresinių tarifų, tai partijos nariai nors ir jiems pritartų, tačiau abejotų ar jų pritarimas eis tiesiai Seimo socialdemokratų frakcijos nariams, spaudoje pavadintais „ūsuotais bebrais“, į ausį, ar bus atmestas, kaip „nereprezentatyvus“.

Kalbant apie LSDP frakciją Seime taip ir norisi paklausti, kokius pasaulio socialdemokratams būdingus siūlymus pateikė ši frakcija Seimui, kurie sumažintų socialinę mūsų piliečių atskirtį.

Gal, sakysite, ji pasiūlė gyventojų piniginėmis pajamomis laikyti ne tik gaunamą atlyginimą už darbą, bet ir dividendus, tantjemas, pajamas už nekilnojamo turto nuomą bei kitas pinigines pajamas? Gal LSDP frakcija pasiūlė padidinti pelno mokestį nuo 15 proc. bent iki ES valstybių pelno mokesčio vidurkio, t.y. iki 32,5 proc.?

Gal kada nors rimtai pasisakė už turto mokesčio įvedimą ir brangaus turto įsigijimo mokestį? O gal ką nors girdėjote iš LSDP frakcijos Seime apie siūlymus įvesti GPM progresinį tarifą? Deja, į visus šiuos klausimus galima atsakyti vienu trumpu žodelyčiu „ne“.

Tai kur jūs, brangūs skaitytojai, matote LSDP frakcijos Seime socialdemokratinę politiką?

Jos nėra ir negali būti, nes dauguma šios frakcijos narių yra raudona rože pasipuošę liberalai, kurie tvirtai įsitikinę, jog kuo darbdavio stalas bus turtingesnis, tuos daugiau nuo jo nukris ir samdiniui.

Frakcijai visai nė motais, kad darbdaviui turtą uždirba tie patys samdiniai, su kuriais ir reikėtų sąžiningai dalintis gautu pelnu.

Ar po visų atsakymų į aukščiau iškeltus klausimus dar galima tvirtinti, jog dabartiniai socialdemokratai yra samdomųjų bei sunkiai galą su galu suduriančių asmenų politinis partneris, kuris valstybės mastu sprendžia jų problemas? Manau atsakymas kiekvienam aiškus: neturtingieji neturi savo politinio partnerio, kitaip sakant, Lietuvoje dabar nėra politinės kairės.

Bet sakoma, gamta nemėgsta tuštumos. Politika – taip pat. Tą puikia žino LSDP oponentai - TS-LKD partijos vadovai, kurie nei iš šio nei iš to prabilo apie progresinių mokesčių įvedimą (Žygimantas Pavilionis).

Ir jei TS-LKD parodys tokią iniciatyvą ir ją realizuos, tai jie suduos mirtiną smūgį LSDP daug kalbėjusiai, bet taip ir nesugebėjusiai įvesti progresinių GPM tarifų, nors savo programoje jų įvedimą ir įsirašė. Ir ne kartą.

Tada reitingų viršūnėje atsidurs TS-LKD. O LSDP ? Nuo jos nusisuks daugelis jos dabartinių gerbėjų. Ir iš tiesų, kam neturtingiems rinkėjams reikalinga tokia partija, iš esmės dar viena liberalų partija, kuri atstovauja turtingo verslo interesus.

Tikėtina, kad LSDP likimas bus panašus į Darbo ar Tvarkos ir teisingumo partijų likimą. Tada eiliniai LSDP nariai galės padėkoti „ūsuotiems bebrams“ už tai, kad jie, LSDP nariai, tapo niekam nebereikalingi. „Bebrams“ taip pat, nes jų nebebus naujame Seime.

Sunku jau dabar ir gali būti dar sunkiau naujam partijos pirmininkui G. Paluckui. Visa viltis: jo ryžtas, tvirtos socialdemokratinės pažiūros ir tikėjimas, kad ne tik jam vienam, bet ir absoliučiai daugumai socialdemokratų rūpi, kad jie, pagaliau, taptų visų samdinių ir smulkių verslininkų politiniais partneriais.

Tebūnie kada nors taip. Bet visiems geriau būtų, kad tai įvyktų „ne kada nors“ bet greičiau.