Apie ką mes čia? Ogi apie naujausią Seimo nario P. Gražulio iniciatyvą, kuri jau registruota Seime, pakeisti Miškų įstatymą taip, kad privatiems miškų savininkams mūsų šalyje galima būtų turėti iki 500 ha.
Seimo nariui derėtų žinoti, kad Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros programoje yra numatyti keli strateginiai miškų ūkio plėtros tikslai - didinti miškų ūkio ekonominį efektyvumą ir konkurencingumą, sertifikuoti ir konsoliduoti miško valdas.
Šie veiksmai geriau subalansuotų visuomenės poreikius. Apie tai, kad Seimo nario siūlomu ribojimu bus varžoma kapitalo judėjimo laisvė Europos Sąjungos vidaus rinkoje, net nekalbu.
Dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių ir beviltiškai prastai realizuotos Žemės reformos šalies privatus miškų ūkis yra smulkus, vidutinė valda siekia 3 ha, tuo esame pačiame valdų dydžių lentelės dugne, net ir palyginus su kaimynais latviais ir estais, kurie džiaugiasi turintys iki 10 ha privačias miško valdas, ar suomiai ir švedai, besididžiuojantys valdantys vidutiniškai 50 ha privačius miškų ūkius.
Mūsų šiaurės kaimynės nesustoja, ten jau daugelį metų vykdomos plačios privačių miškų konsolidavimo ir kooperavimo priemonės, veikia pasauliniu mastu pavyzdingai valdomi miško savininkų kooperatyvai, kurie valdo kelių milijonų ha plotų miškus, o viena iš šios sėkmės priežasčių yra nuolatinė, bent pusė amžiaus trunkanti valstybinė finansinė parama šiam procesui.
Pasaulyje yra priimta vadinti visas iki 1000 ha miško valdas smulkiomis, nuo tokio valdomų miškų skaičiaus pagal plotą atsiranda poreikis miško valdytojams jungtis į grupinio miškų sertifikavimo grupes, tai savo ruožtu įgalina grupės miškininkus pradėti jungtinę medienos prekybą ir tiekimą taip pramonės laukiama sertifikuota mediena, tokiu būdu sukuriama pridėtinė vertė bei darbo vietos ne kur miestuose, o atokiausiuose šalies kampeliuose.
Bene visos pajamos iš miškų ūkio veiklos mūsų šalyje yra gaunamos iš medienos pardavimų, tad ne tik miškų savininkams yra ir visada bus aktualu išgauti medieną iš savo turimų miškų plotų bei rinkos sąlygomis parduoti ją pirkėjams. Tai, nuo seno yra žinoma, padaryti efektyviai galima tik plečiant savo valdomo miško plotą.
Tik didesnės pagal plotą miško valdos gali užtikrinti tiesioginės finansinės naudos neteikiančių miško ūkinių priemonių, tokių kaip jaunuolynų ugdymas, želdinių ir žėlinių priežiūra, miško atkūrimas vertingomis rūšimis ir nustatytų parametrų sodmenimis, tuo siekiant pagerinti ateities miškų infrastruktūrą ir formuoti ekonomiškai vertingesnius medynus.
Europos Parlamentas kartu su Europos Taryba yra priėmę rezoliuciją dėl ES miškų strategijos, kurioje išreiškiama aiški nuostata, kad visų šalių teisėkūroje pirmenybė turėtų būti teikiama miškų sektoriaus konkurencingumo ir tvarumo skatinimui, kaimo ir miesto vietovių rėmimui, žinių bazės plėtojimui, miškų apsaugai ir jų ekosistemų išsaugojimui, geresniam koordinavimui ir komunikacijai ir tvaresniam medienos ir kitų miško produktų naudojimui.
Ką bendro šios visuotinai pripažintos miškų plėtros nuostatos turi su mūsų šalies seimūnų kliedesiais dirbtiniu būdu mažinti ir skaldyti taip nedideles privačias miško valdas?
Tokių kaip ši P. Gražulio iniciatyva Seime parodo ne ką kitą, bet kad mėnulio fazė veikia seimūnus, besigiriančius miškų žinovais, nenutrūkstama faze.