A. Pitrėnienė. Laiškas Lietuvos mokytojams

 (273)
Mokytojų bendruomenė – tai bendruomenė, kuriai aš pati priklausau, kurią suprantu ir kuriai dirbu. Visuomet esu kartu su mokytojais. Palaikau ir dabartinius pedagogų reikalavimus didinti algas. Mūsų mokytojai – tiek tik pradedantys dirbti, tiek patyrę ekspertai – tikrai verti geresnio užmokesčio.
Audronė Pitrėnienė
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Visuomet stengiausi ir stengiuosi kovoti dėl geresnės mokytojų padėties. Mano, kaip ministrės, vienas pirmųjų darbų buvo pradėtos derybos su švietimo profesinėmis sąjungomis dėl švietimo šakos kolektyvinės sutarties. Tikėjausi paties geriausio mūsų bendro darbo rezultato.

Kai kuriuos pedagogų siūlymus pavyko įgyvendinti labai greitai. Nuo rugsėjo atsirado apmokėjimas už kolegų pavadavimą, mokyklų vadovai atleisti nuo pareigos turėti pamokų, kad jos būtų atiduotos mažus darbo krūvius turintiems mokytojams.

Nepaisant, kad mokinių skaičius kasmet mažėja ir net trečdalis mokytojų neturi normalaus darbo krūvio, švietimo finansavimas pamažu auga.

Nuo sausio 1 d. pagaliau padidintos mažiausiai uždirbančių mokytojų algos, jų algų koeficientai nuo minimalių priartėjo prie vidutinių. Pakelti atlyginimus visiems neišgalėjome: Vyriausybės papildomai skirtais 10 mln. eurų galėjome padidinti atlyginimus tik daliai mokytojų.

Suprantu, kad padidėjimas menkas. Todėl penktadienį Vyriausybėje su švietimo profesinių sąjungų atstovais vykusio susitikimo metu sutarta ieškoti galimybių padidinti mokytojų darbo užmokestį iki atlyginimų koeficientų vidurkio ribos jau nuo šio rugsėjo.

Toks pedagogų atlyginimų kėlimas numatytas Švietimo ir mokslo ministerijos parengtoje pedagogų algų didinimo penkerių metų programoje. Pagal ją nuo šių metų rugsėjo pedagogų tarnybinių atlyginimų koeficientai būtų didinami vidutiniškai 1,5 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo auklėtojų – 6,5 procentais.

2017 metais siūloma minėtus koeficientus pedagogams kelti atitinkamai 7 proc. ir 17 procentų, 2018 metais – 5 proc. ir 10 proc., 2019–2020 metais – 5 proc. ir 15 proc.

Planuojama, kad iki 2021 metų pedagoginių darbuotojų atlyginimas vidutiniškai padidėtų 25 procentais, palyginti su darbo užmokesčiu, gautu iki 2016 m. rugsėjo 1 d., o ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų darbo užmokestis didėtų dar papildomai 45 procentais.

Atrodo, kad su profesinėmis sąjungomis buvome sutarę dėl šios programos, bet... jos paskelbė streiką. Išties pedagogų keliamos problemos yra kompleksinės ir jas sunku išspręsti vienu mostu, viena pinigų injekcija. Jų neišspręs ir viena ministerija su profesinėmis sąjungomis. Dalį atsakomybės turi prisiimti ir Seimas, ir Vyriausybė, ir savivaldybės. Diskutuojant su profesinėmis sąjungomis išryškėjo daug opių švietimo problemų. Jas turime spręsti visi drauge. Nes švietimas yra visų mūsų rūpestis, nuo jo didele dalimi priklauso valstybės ir jos žmonių gerovė.

Suprantu streikuoti pasiruošusius pedagogus. Bet tvirtai tikiu tik dialogo, o ne jėgos galia. Ne protestuose gims sprendimai dėl geresnių sąlygų mokytojams. Jie atsiras tik profesinėms sąjungoms vėl susėdus prie derybų stalo.

Viliuosi, kad streiką paskelbę mokytojai netrukus grįš į klases, pas laukiančius mokinius ir visi sėkmingai pasirengs artėjantiems brandos egzaminams.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

V. Sinkevičius. Kitoks kelių tvarkymo modelis taupys po 8,5 mln. eurų kasmet (10)

Dar 2105 metais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pateikė rekomendacijas dėl Lietuvos valstybės valdomų įmonių valdymo ir išskyrė keturias sritis, kuriose būtina keistis: stiprinti turto koordinavimą, didinti valdybų nepriklausomumą, peržiūrėti įmonių teisines formas jas racionalizuojant, bent didesnėms nustatyti privalomus informacijos atskleidimo reikalavimus.

Ž. Pinskuvienė. Kaip kaprizai iš LSDP išstūmė žmogų (55)

Dėmesio išpaikinti socialdemokratai vis stengiasi parodyti, kad ne valstybė, ne žmonės, bet jie turi būti visiems svarbiausi. Net ir iš rinkiminio šūkio "žmogus" metai po metų lyg netyčia pradingo.

E. Butkus. Kur iš tikrųjų glūdi universitetų konkurencingumas? (54)

Lietuvoje metai po metų nenustojama kalbėti apie prastą aukštojo mokslo būklę. Kiekviena vyriausybė sudaro vis kitą programą aukštojo mokslo problemoms spręsti, tačiau situacija iš esmės nesikeičia.

A. Butkevičius. Kodėl buvo pasmerkti regioniniai universitetai (118)

Prisipažinsiu, niekada nemaniau, kad nepriklausomoje Lietuvoje sulauksime tokių laikų, kai su tokiu užmoju, tokiu entuziazmu ir net pasimėgavimu į kampą bus speičiami visi mažesni Lietuvos universitetai.

L. Balsys. Vilniaus miesto bendrasis planas ir R. Šimašiaus „nieko nematau, nieko negirdžiu (34)

Šį trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos posėdyje bus svarstoma nauja sostinės teritorijos bendrojo plano koncepcija, kuri kelia daug abejonių ir klausimų, tačiau R. Šimašius, atrodo, imasi strategijos „nieko nematau, nieko negirdžiu“.