A. Pitrėnienė. Laiškas Lietuvos mokytojams

 (273)
Mokytojų bendruomenė – tai bendruomenė, kuriai aš pati priklausau, kurią suprantu ir kuriai dirbu. Visuomet esu kartu su mokytojais. Palaikau ir dabartinius pedagogų reikalavimus didinti algas. Mūsų mokytojai – tiek tik pradedantys dirbti, tiek patyrę ekspertai – tikrai verti geresnio užmokesčio.
Audronė Pitrėnienė
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Visuomet stengiausi ir stengiuosi kovoti dėl geresnės mokytojų padėties. Mano, kaip ministrės, vienas pirmųjų darbų buvo pradėtos derybos su švietimo profesinėmis sąjungomis dėl švietimo šakos kolektyvinės sutarties. Tikėjausi paties geriausio mūsų bendro darbo rezultato.

Kai kuriuos pedagogų siūlymus pavyko įgyvendinti labai greitai. Nuo rugsėjo atsirado apmokėjimas už kolegų pavadavimą, mokyklų vadovai atleisti nuo pareigos turėti pamokų, kad jos būtų atiduotos mažus darbo krūvius turintiems mokytojams.

Nepaisant, kad mokinių skaičius kasmet mažėja ir net trečdalis mokytojų neturi normalaus darbo krūvio, švietimo finansavimas pamažu auga.

Nuo sausio 1 d. pagaliau padidintos mažiausiai uždirbančių mokytojų algos, jų algų koeficientai nuo minimalių priartėjo prie vidutinių. Pakelti atlyginimus visiems neišgalėjome: Vyriausybės papildomai skirtais 10 mln. eurų galėjome padidinti atlyginimus tik daliai mokytojų.

Suprantu, kad padidėjimas menkas. Todėl penktadienį Vyriausybėje su švietimo profesinių sąjungų atstovais vykusio susitikimo metu sutarta ieškoti galimybių padidinti mokytojų darbo užmokestį iki atlyginimų koeficientų vidurkio ribos jau nuo šio rugsėjo.

Toks pedagogų atlyginimų kėlimas numatytas Švietimo ir mokslo ministerijos parengtoje pedagogų algų didinimo penkerių metų programoje. Pagal ją nuo šių metų rugsėjo pedagogų tarnybinių atlyginimų koeficientai būtų didinami vidutiniškai 1,5 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo auklėtojų – 6,5 procentais.

2017 metais siūloma minėtus koeficientus pedagogams kelti atitinkamai 7 proc. ir 17 procentų, 2018 metais – 5 proc. ir 10 proc., 2019–2020 metais – 5 proc. ir 15 proc.

Planuojama, kad iki 2021 metų pedagoginių darbuotojų atlyginimas vidutiniškai padidėtų 25 procentais, palyginti su darbo užmokesčiu, gautu iki 2016 m. rugsėjo 1 d., o ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų darbo užmokestis didėtų dar papildomai 45 procentais.

Atrodo, kad su profesinėmis sąjungomis buvome sutarę dėl šios programos, bet... jos paskelbė streiką. Išties pedagogų keliamos problemos yra kompleksinės ir jas sunku išspręsti vienu mostu, viena pinigų injekcija. Jų neišspręs ir viena ministerija su profesinėmis sąjungomis. Dalį atsakomybės turi prisiimti ir Seimas, ir Vyriausybė, ir savivaldybės. Diskutuojant su profesinėmis sąjungomis išryškėjo daug opių švietimo problemų. Jas turime spręsti visi drauge. Nes švietimas yra visų mūsų rūpestis, nuo jo didele dalimi priklauso valstybės ir jos žmonių gerovė.

Suprantu streikuoti pasiruošusius pedagogus. Bet tvirtai tikiu tik dialogo, o ne jėgos galia. Ne protestuose gims sprendimai dėl geresnių sąlygų mokytojams. Jie atsiras tik profesinėms sąjungoms vėl susėdus prie derybų stalo.

Viliuosi, kad streiką paskelbę mokytojai netrukus grįš į klases, pas laukiančius mokinius ir visi sėkmingai pasirengs artėjantiems brandos egzaminams.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

J. Dapšauskas. Karbauskio „skandalo“ pūtėjai išsikvėpė? (76)

Jau praėjo 100 dienų, kai dirba naujasis Seimas. Tikriausiai nereikėjo net svajoti, kad su kritika šiuo pradiniu laikotarpiu bus elgiamasi saikingai, bus leista Seimui „įsivažiuoti“. Su per dideliais užmojais atėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kad ramiai lauktų priešiškų interesų grupės. Mažų mažiausiai galime matyti, kad ta kritika buvo net labai kryptingai šališka, o kai kuriais atvejais net peržengianti ne tik žurnalistinės etikos, bet ir įstatymų ribas.

Ž. Pinskuvienė. Žūstanti Lietuva. Spręskime ne pasekmes, o priežastis (101)

Ar savaitgalį reikėjo dar vieno vaiko žūties, kad būtų išgirsti balsai iš Lietuvos rajonų?

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Miškų reforma – skaidresniam ir efektyvesniam valdymui (84)

Miškuose temperatūra kaista, tiksliau, ne tiek miškuose, kiek urėdijose ir nomenklatūriniuose būreliuose. Miškų valdymo pertvarka beldžiasi į duris. Reformos šalininkai kaltinami, kad juodina miškininkus, nori sunaikinti puikiai veikiančią sistemą, leis „jiems“ užvaldyti ir iškirsti visus miškus. Tačiau toks gausus isterijos bei pasipriešinimo orkestras kelia minčių, ar vis tik nėra užminta ant skaudžios vietos arba, kitaip tariant, ant baimės prarasti aukso puodą.

G. Markovičienė. Pabėgėliai prilyginti seimūnams (70)

Mūsų Vyriausybės nariai susirūpino, kodėl iš Lietuvos bėga pabėgėliai – savivaldybėse jų liko vos 18, o 148 išvyko geresnio gyvenimo ieškoti vokietijose, švedijose ir kitur, kur nieko nedirbant galima sočiai gyventi. Tačiau gal dėl to reikėtų džiaugtis, o ne rūpintis?

L. Balsys. Ar Vyriausybė iš mokyklų ir darželių atims lėšas renovacijai? (22)

Mane nuvylė naujos Vyriausybės planai ir toliau tęsti ydingą, dar buvusio aplinkos ministro V. Mazuronio pradėtą praktiką renovuoti daugiabučius, tam skiriant beveik visas Klimato kaitos specialiosios programos lėšas, nepaliekant jų mokyklų ir darželių renovacijai.