A. Pitrėnienė. Laiškas Lietuvos mokytojams

 (273)
Mokytojų bendruomenė – tai bendruomenė, kuriai aš pati priklausau, kurią suprantu ir kuriai dirbu. Visuomet esu kartu su mokytojais. Palaikau ir dabartinius pedagogų reikalavimus didinti algas. Mūsų mokytojai – tiek tik pradedantys dirbti, tiek patyrę ekspertai – tikrai verti geresnio užmokesčio.
Audronė Pitrėnienė
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Visuomet stengiausi ir stengiuosi kovoti dėl geresnės mokytojų padėties. Mano, kaip ministrės, vienas pirmųjų darbų buvo pradėtos derybos su švietimo profesinėmis sąjungomis dėl švietimo šakos kolektyvinės sutarties. Tikėjausi paties geriausio mūsų bendro darbo rezultato.

Kai kuriuos pedagogų siūlymus pavyko įgyvendinti labai greitai. Nuo rugsėjo atsirado apmokėjimas už kolegų pavadavimą, mokyklų vadovai atleisti nuo pareigos turėti pamokų, kad jos būtų atiduotos mažus darbo krūvius turintiems mokytojams.

Nepaisant, kad mokinių skaičius kasmet mažėja ir net trečdalis mokytojų neturi normalaus darbo krūvio, švietimo finansavimas pamažu auga.

Nuo sausio 1 d. pagaliau padidintos mažiausiai uždirbančių mokytojų algos, jų algų koeficientai nuo minimalių priartėjo prie vidutinių. Pakelti atlyginimus visiems neišgalėjome: Vyriausybės papildomai skirtais 10 mln. eurų galėjome padidinti atlyginimus tik daliai mokytojų.

Suprantu, kad padidėjimas menkas. Todėl penktadienį Vyriausybėje su švietimo profesinių sąjungų atstovais vykusio susitikimo metu sutarta ieškoti galimybių padidinti mokytojų darbo užmokestį iki atlyginimų koeficientų vidurkio ribos jau nuo šio rugsėjo.

Toks pedagogų atlyginimų kėlimas numatytas Švietimo ir mokslo ministerijos parengtoje pedagogų algų didinimo penkerių metų programoje. Pagal ją nuo šių metų rugsėjo pedagogų tarnybinių atlyginimų koeficientai būtų didinami vidutiniškai 1,5 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo auklėtojų – 6,5 procentais.

2017 metais siūloma minėtus koeficientus pedagogams kelti atitinkamai 7 proc. ir 17 procentų, 2018 metais – 5 proc. ir 10 proc., 2019–2020 metais – 5 proc. ir 15 proc.

Planuojama, kad iki 2021 metų pedagoginių darbuotojų atlyginimas vidutiniškai padidėtų 25 procentais, palyginti su darbo užmokesčiu, gautu iki 2016 m. rugsėjo 1 d., o ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų darbo užmokestis didėtų dar papildomai 45 procentais.

Atrodo, kad su profesinėmis sąjungomis buvome sutarę dėl šios programos, bet... jos paskelbė streiką. Išties pedagogų keliamos problemos yra kompleksinės ir jas sunku išspręsti vienu mostu, viena pinigų injekcija. Jų neišspręs ir viena ministerija su profesinėmis sąjungomis. Dalį atsakomybės turi prisiimti ir Seimas, ir Vyriausybė, ir savivaldybės. Diskutuojant su profesinėmis sąjungomis išryškėjo daug opių švietimo problemų. Jas turime spręsti visi drauge. Nes švietimas yra visų mūsų rūpestis, nuo jo didele dalimi priklauso valstybės ir jos žmonių gerovė.

Suprantu streikuoti pasiruošusius pedagogus. Bet tvirtai tikiu tik dialogo, o ne jėgos galia. Ne protestuose gims sprendimai dėl geresnių sąlygų mokytojams. Jie atsiras tik profesinėms sąjungoms vėl susėdus prie derybų stalo.

Viliuosi, kad streiką paskelbę mokytojai netrukus grįš į klases, pas laukiančius mokinius ir visi sėkmingai pasirengs artėjantiems brandos egzaminams.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

L. Balsys. Seimo valstiečių valia, ekspertizę dėl miškų valdymo reformos atliks ekspertai, nieko neišmanantys apie miškus (2)

Ketvirtadienį Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė mano siūlymui, kad valstybinių miškų ūkio valdymo reformos nepriklausomą ekspertinį vertinimą atliktų ne tik aplinkos ministerijos ir komiteto vadovybės siūlomi teisės, verslo ir vadybos srities išsilavinimą turintys specialistai, bet ir miškotyros srities mokslininkai.

K. Masiulis. Willkommen „Hella“ arba sudie, emigrantai (76)

Pasaulio automobilinių žibintų gamybos lyderė Vokietijos kompanija „Hella“ paskelbė apie savo investicijas Lietuvoje. Tai puiki žinia, kuri yra geriausias nacionalinis susitarimas dėl emigracijos sustabdymo.

R. Budbergytė. Ar valstybė gali sudaryti sąlygas jaunoms šeimos turėti savo būstą? (88)

Šiandien dirbanti, tačiau mažas pajamas gaunanti jauna šeima ar be tėvų globos likę vaikai, neįgalūs asmenys, šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų, socialinio būsto nuomos yra priverstos laukti metų metus, o didžiuosiuose miestuose praverti valstybės pažadėto būsto duris gali pavykti tik po kelių dešimtmečių. Ko vertas šis ilgas valstybės „malonės“ laukimas? Ar jis nėra tik deklaracija?

D. Kreivys. Lietuvos sinchronizacija su Vakarais – pasaka be galo (58)

Baltijos šalių energetikos sistema vis dar sinchroniškai sujungta su rusiška sistema. Apie persijungimą prie europinės sistemos kalbama jau gerą dešimtmetį, tačiau galutinė data nuolat atidėliojama.

A. Vyšniauskas. Reformatoriai prieš stagnatorius (22)

Lietuvos politiniame gyvenime vyksta giluminiai pokyčiai. Tai realybė, kurią turime pradėti matyti, apmąstyti ir įsisavinti.